Patriotai44 psl. · apie 5 min.
Trečias veiksmas56% kūrinio
44 psl.

ONA (vėl į saują juokiasi). Na ir šposininkas gi ponas... Dievaži... Net nebegaliu juokais tverti... Pas mus, ponai, ne tik studentai, bet ir visi piemenys, visi vaikai puikiausiai lietuviškai porina.

(Girdėti einantieji iš kabineto. Ona pakyla iš savo vietos.)

ONA. Na, tamstai dabar nebus nuobodu. Aš galiu sau eiti.

(Šereika su Velička įeina, o Ona išeina.)

4

ŠEREIKA (pamatęs Lebertzoną). A! Ką aš matau!

VELIČKA. Ponas profesorius!

LEBERTZONTS. Liabas vakaras, mano ponai.

ŠEREIKA. Taip sakant, vakarėlis. (Sveikinasi.)

VELIČKA. Na, kas girdėti jūsų pasauly, ponas Lebertzone?

LEBERTZONAS. Ot, darbuojamės tėvynės liabui ir tiek.

ŠEREIKA. Gal jau žinote, koki bus ministeriai?

VELIČKA. O gal būt ponas Lebertzonas kurį nors portfelį? A?

ŠEREIKA. Ėė, a? Tuomet aš tamstai ne šimtą, bet pusantro! Kaip mane gyvą matai! (Susigriebęs apsidairo.) Ir kas man ką padarys!

LEBERTZONAS. Kolei kas dar ne. Yra daug daugiau už mane nusipelniusiųjų tėvynei vyrų.

VELIČKA. Na ir ilgai jie tęsia tą nelemtą krizį. (Įsipylęs taurę išsigeria.)

LEBERTZONAS. Liabai sunku susitarti, nes liabai daug yra kandidatų. Ir aš buvau pasitarime, bet, pamatęs, kad nieko gera, paėmiau ir išėjau. Mane visa toji procedūra liabai nervina.

ŠEREIKA (nervingai perbraukia ranka per pakaušį). Fu... Ir man, ėė, tartum kinkas kas kutentų. (Pripila taures.) Prašau! (Duoda Lebertzonui.)

LEBERTZONAS. Nors aš ir bliavininkas, bet su tamsta mieliu nioriu.

ŠEREIKA. Taip sakant, nervus nuraminti. Į sveikatą. (Visi išsigeria.)

(Kabinete sučirška telefonas.)

VELIČKA. Ts!

ŠEREIKA. Telefonas? (Visi klauso. Telefonas vėl sučirška.)

LEBERTZONAS. Ja, ja. Telefonas.

(Velička su Šereika, vienas kitą pralenkdami, išbėga į kabinetą. Čia pat įeina Liucija.)

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kokio dalyko, Lebertzono žodžiais, jis moko studentus?

Pasirink atsakymą

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.