Patriotai46 psl. · apie 5 min.
Trečias veiksmas59% kūrinio
46 psl.

LEBERTZONAS. Su tamsta mieliu nioriu.

LIUCIJA. Prašau. (Paduoda jam taurę.)

LEBERTZONAS. Už tamstos liaimę!

LIUCIJA. Ačiū. (Sudaužti ir išgeria abu.)

LEBERZONAS. Aš tamstą dievinu ir laukiu tos dienos, kada tamsta tarsi man savo malionų žodį.

LIUCIJA. Ar tamstai mano tėvelis nieko dar nesakė?

LEBERTZONAS. O, jis man liabai malionus!

LIUCIJA. Bet jis tamstai mano sąlygų nepranešė? Aš mat savo sąlygas pastačiau.

LEBERTZONAS. Man būtų liabai malionu jas išgirsti.

LIUCIJA. Taip? Na, aš galiu jas tamstai pasakyti. Tamsta kaipo vyras man patinki.

LEBERTZONAS. Ach, Liucija!..

LIUCIJA. Žinoma, aš tamstos dar nemyliu, bet šiaipjau kažką tamstai jaučiu savo širdy.

LEBERTZONAS. Liabai puiku! Liabai puiku!

LIUCIJA. Antra vertus, mūsų gadynėj meilė ne taip jau ir svarbu, ponas Lebertzone. Ji kitą sykį gali tik apakinti.

LEBERTZONAS. Ja, ja, panele Liucija.

LIUCIJA. Taigi, atvirai kalbant, aš sutikčiau už tamstos tekėti...

LEBERTZONAS. O koks aš liaimingas žmogus!

LIUCIJA. Jeigu tamsta, imdamas mane, nereikalausi iš mano tėvo nė vieno cento kraičių ir tuojau su manim išvažiuosi į savo tėvynę gyventi.

LEBERTZONAS. Tamsta labai malioni mergaitė, bet...

LIUCIJA. Bet, kasgi – bet?

LEBERTZONAS. Bet tamsta, tur būt, juokiesi? Nors aš tamstą ir labai gerbiu, bet to padaryti vis delto negalėčiau. Kaipgi aš dabar palikčiau tą jūsų vargšę šalį, kurią aš taip pamilau ir kuriai aš taip reikalingas esu? Juk čia reikia blaivybę platinti, reikia jaunuomenę šviesti, študentus reikia lietuvių kalibos mokyti... Oi, oi, kokios galybės darbo!...

LIUCIJA. Tai tamsta tokiu jau dideliu mūsų šalies patriotu pasidarei?

LEBERTZONAS. O, kokis aš didelis patriotas!

LIUCIJA. Na, o jeigu aš antrą savo sąlygą atsiimu ir palieku tik pirmąją – nė vieno cento pinigų! Kaip tuomet?

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip Liucija išbando Lebertzoną ir kodėl Ona atsisako už jo tekėti? Kuris iš jų tikresnis patriotas?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Liucija sako tekėsianti, jei Lebertzonas neims „nė vieno cento kraičių“ ir išvažiuos su ja į Šveicariją. Jis atsisako, nes esą reikalingas Lietuvai, o kai lieka tik pinigų sąlyga, pasiūlo, kad tėvas pinigus duotų Liucijai. Liucija perpranta jį „kiaurai“ ir pasiūlo jį Onai. Ona atsisako, nes nenori atiduoti vainikėlio „svetimos šalies berneliui“ ir gyventi „be savo krašto, be bažnyčios, be savo žmonių“. Lebertzono patriotizmas yra tušti žodžiai ir pinigai, o Onos meilė savo kraštui paprasta ir nuoširdi.

Rašiniui: TėvynėSatyra

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.