Patriotai47 psl. · apie 5 min.
Trečias veiksmas60% kūrinio
47 psl.

LEBERTZONAS. Tamstos tėvas, taip sakant, gali ne man tuos pinigus duoti, o tamstai, panele Liucija. Juk aš sau ir nereikalauju. Ja, ja. Mes taip ir padarysime.

LIUCIJA (juokiasi.) Tamsta labai protingas vyras ir kasdien man imi labiau patikti.

LEBERTZONAS. Na, ja, ja. Aš buvau tikras, kad panelė Liucija mane suprasi.

LIUCIJA. Taip, ponas Lebertzone. Aš kiaurai tamstą suprantu.

LEBERTZONAS (išsiima bloknotą ir užsirašinėja.) Kaip tamsta pasakei? Kiaurai?

LIUCIJA. Taip, kiaurai. Ir puikiausiai žinau, kokios tamstai žmonos reikia. (Prieina prie durų ir šaukia.) Ona! Ona!

LEBERTZONAS (nerimaudamas.) Was will sie machen?

(Įbėga Ona.)

8.

LIUCIJA. Ona, ar tu dar nesi niekam pasižadėjusi?

ONA. Dievaži, niekam. O ką, panele?

LIUCIJA. Šis ponaitis nori vesti. Ar tu eitum už jo?

ONA. Ar už to vokietuko? Na, ką čia dabar panelė šposus kreti!.. (Prunkščia į saują.)

LIUCIJA. Tu nesijuok! Mes rimtai.

LEBERTZONAS. Panele Liucija!

ONA. Kas čia tik dedasi tame mieste... (Pažiūrėjusi į Lebertzoną vėl ima prunkšti.)

LIUCIJA. Aš tau duosiu gerą kraitį. Jūs pasistatysite namelius ir dirbsite tėvynės labui.

ONA (prieina prie Lebertzono.) Jaunikis... Hy...

LEBERTZONAS (traukdamasis atgal ir besidairydamas.) Diese Frauen sind verrückt... (Rodo į kaktą.) Ja, ja... Das ist recht...

LIUCIJA (Onai.) Na, sakyk gi! Juk matai, kaip ponas nerimauja laukdamas tavo atsakymo.

ONA. Dievaži, aš pati jau nebesusivaikau, kaip čia dabar yra...

LIUCIJA. Na, ką čia tau dar reikia susivaikyti? Pasakyk šiaip ar taip ir bus baigta.

ONA. Jeigu jau iš tikrųjų čia teisybė būtų, o ne juokai, tai aš ir pasakyčiau. Dievaži, pasakyčiau. Man nesunku.

LIUCIJA (ragindama.) Na!

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip Liucija išbando Lebertzoną ir kodėl Ona atsisako už jo tekėti? Kuris iš jų tikresnis patriotas?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Liucija sako tekėsianti, jei Lebertzonas neims „nė vieno cento kraičių“ ir išvažiuos su ja į Šveicariją. Jis atsisako, nes esą reikalingas Lietuvai, o kai lieka tik pinigų sąlyga, pasiūlo, kad tėvas pinigus duotų Liucijai. Liucija perpranta jį „kiaurai“ ir pasiūlo jį Onai. Ona atsisako, nes nenori atiduoti vainikėlio „svetimos šalies berneliui“ ir gyventi „be savo krašto, be bažnyčios, be savo žmonių“. Lebertzono patriotizmas yra tušti žodžiai ir pinigai, o Onos meilė savo kraštui paprasta ir nuoširdi.

Rašiniui: TėvynėSatyra

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.