Patriotai48 psl. · apie 5 min.
Trečias veiksmas62% kūrinio
48 psl.

ONA. Argi aš tam, panele, iš visų pusių pagundų ir papiktinimų apsupta dieną ir naktį saugojau savo rūtų vainikėlį, kad jį atiduočiau svetimos šalies berneliui?! Ne, to niekados negali būti! Dievaži, negali. Ponaitis, gal būt, dar ir nekatalikas. Kaipgi paskum su vaikais būtų? Ne, aš jau geriau už savo žmogaus, už tikro lietuvio arba marikonto...

LIUCIJA. Girdi, ponas Lebertzone? Ir ji patriotė!

ONA. Panele, prašau manęs be reikalo nepravardžiuoti. Kur ten man taip aukštai. O ponaitis nesikrimsk ir nepyk, kad aš taip į akis viską stačiai išrėžiau. Aš stačiokiškai, o ne taip kaip ponai. Pas mane, kas širdy, tas ir ant liežuvio. Jeigu klausi, tai ir atsakau...

LEBERTZONAS. Atsiprašau... Man liabai nemalionu... Bet aš...

ONA. Ką gi darysi, ponaiti. Labai ačiū už gerą širdį, bet, dievaži, negaliu...

LEBERTZONAS (Liucijai.) Aš turiu tamstai pareikšti, kad man labai liūdnu... Juk aš taip tikėjausi.... Ach, mein Gott!..

LIUCIJA. Kuo gi aš kalta, ponas Lebertzone, jeigu aš tamstai nieku būdu negaliu padėti?

ONA. Neliūdėk, ponaiti! Žmonės sako: meilė kaip seilė. Nusispiovei ir nėra. Dievaži. Didelio čia daikto. Juk ne pinigai mokėti.

LIUCIJA. Cha cha... Iš tikrųjų, ponas Lebertzone... Buvo čia ko... Juk ne pinigai, anot Onos...

LEBERTZONAS (truputį karščiuodamasis.) Tamsta mano ambiciją įžeidei. Man čia liabai nemalionu būti. Aš turiu sudiev pasakyti. (Nori eiti.)

LIUCIJA. Ponas Lebertzone! Kur tamsta?

LEBERTZONAS (atsigrįžta.) Aš namo...

LIUCIJA (rimtai.) Užteks juokų! Na, tai ką tamsta pasakysi į mano sąlygas? Nė vieno cento ir į Šveicariją!

ONA (sau.) Apsaugok Dieve, kad mane išlydėtų už devynių upių, už devynių kalnų, už jūrių marių... Gyventi be savo krašto, be bažnyčios, be savo žmonių... Išgraužk!.. Ir surišęs mane niekas ne išvežtų! Dievaži, neišvežtų!..

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip Liucija išbando Lebertzoną ir kodėl Ona atsisako už jo tekėti? Kuris iš jų tikresnis patriotas?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Liucija sako tekėsianti, jei Lebertzonas neims „nė vieno cento kraičių“ ir išvažiuos su ja į Šveicariją. Jis atsisako, nes esą reikalingas Lietuvai, o kai lieka tik pinigų sąlyga, pasiūlo, kad tėvas pinigus duotų Liucijai. Liucija perpranta jį „kiaurai“ ir pasiūlo jį Onai. Ona atsisako, nes nenori atiduoti vainikėlio „svetimos šalies berneliui“ ir gyventi „be savo krašto, be bažnyčios, be savo žmonių“. Lebertzono patriotizmas yra tušti žodžiai ir pinigai, o Onos meilė savo kraštui paprasta ir nuoširdi.

Rašiniui: TėvynėSatyra

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.