Patriotai49 psl. · apie 5 min.
Trečias veiksmas63% kūrinio
49 psl.

LIUCIJA (Lebertzonui.) Aš laukiu atsakymo.

LEBERTZONAS. Aš negaliu. Aš turiu dirbti tėvynės liabui. Nors man ir liabai skaudu, bet – sudiev. (Nori išeiti.)

(Tuo tarpu kažkas pabarškina durysna ir linksmas įkiutina Labutis.)

9.

LABUTIS. Liucija!

LIUCIJA. Dėdė! Ot gerai, kad atėjai! Ot gerai! (Apkabinusi pabučiuoja jį ir paskum prisiglaudžia prie jo.)

LABUTIS (glostydamas). Kas tau, vaikeli?

ONA (priėjusi prie Lebertzono.) Man ponaičio labai gaila, dievaži, gaila. (Paglosto jam petį). Bet ką gi darysi, jeigu širdis nepriima. (Rodo į Liuciją.) Ji keistas pas mus žmogus...

LABUTIS. Liucija, na, spėk su kuo aš čia atėjau! Niekados nespėsi, niekados, kas ten dabar rengiasi prieškambary...

LEBERTZONAS. Donner Wetter! Ales ist hin! (Smunka iš kambario.)

LIUCIJA. Tiesa? Man labai įdomu. Aš nebegaliu iškęsti... (Eina prie durų.)

LABUTIS (eidamas šalia jos.) Aš tau siurprizą, Liucyte, siurprizą... (Atsidaro durys.) Štai, žiūrėk!

LIUCIJA. Ponas Rimvydas!

ONA. Rimvydžiokas!

LABUTIS. Hee... (Linksmai juokiasi.)

(Rimvydas įveda už parankės pabėgusį Lebertzoną.)

10.

RIMVYDAS (Lebertzonui.) Prašau, prašau!

LEBERTZONAS (kaip ir spirdamasis.) Aš nebeturiu laiko... Kaip Dievą myliu...

RIMVYDAS. Nors vieną minutę. Toks netikėtas susitikimas. Sėsk tamsta ir pasėdėk, kol aš pasisveikinsiu. (Palieka Lebertzoną prie kėdės ir eina prie Liucijos.)

LABUTIS. Pažystami? (Džiaugsmingai juda ir trina rankas.)

LIUCIJA. Iš kur čia dabar tamsta, tartum iš dangaus?

LABUTIS. Kaip tu gerai pasakei. Iš tikrųjų, tartum iš dangaus!

RIMVYDAS (Liucijai.) Kur ten iš dangaus. Ne iš dangaus, o iš pragaro į dangų. (Juokiasi.) Žinoma, nei iš pačio pragaro, o, taip sakant, iš Europos sūkurio...

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.