Patriotai55 psl. · apie 5 min.
Trečias veiksmas71% kūrinio
55 psl.

LABUTIS. Nors ir skaudu, Liucija, bet jeigu jau taip yra, tai nėra čia ko tylėti. Kai užsijautrina žaizda, ją reikia tuojau gydyti, padaryti operaciją. Taip. vaikeli. O Rimvydas, nors jis tau ir svetimas, bet už tai jis man artimas – tolimas mano giminė ir mano auklėtinis. (Kažkaip be galo švelniai ir linksmai.) Ot, Liucija... jeigu jūs... su Rimvydu... vienas kitą pamylėtumėte...

LIUCIJA (maloniai šypsodamasi.) Nesitikėjau, kad dėdė... gali tapti man... piršliu... Iš tikrųjų... Aš, tur būt, net nuraudau...

LABUTIS. Ot paguostumete man, seniui, širdį...

(Sugrįžta iš kabineto Rimvydas.)

14

RIMVYDAS. Atleiskite, kad taip ilgai. Fu, net sušilau besiderėdamas.

LABUTIS. Na, tai kaip, vaikeli?

RIMVYDAS. Galite pasveikinti – aš nuo šios valandos ministeris.

LABUTIS. Na, matai, Arnai, na matai... Tartum iš dangaus tu pas mus čia tokią valandą atsiradai... (Iškilmingai) „Rytojaus išvakarių“ knygos autorius ministeris!

LIUCIJA. Ką? Tamsta „Rytojaus išvakarių“ autorius?!

LABUTIS. Jis, jis, Liucija!

LIUCIJA (džiaugsmingai). Sveikinu!.. Sveikinu!.. Aš tikiu, visa širdimi tikiu, kad tamsta, būdamas ministeriu, vesi mus į tą gražų savo rytojų, kurio mes čia šiandie gyvename kaip ir liūdnas išvakares...

RIMVYDAS. Tamsta, panele Liucija, per daug man garbės teiki. (Žemai jai pasilenkia pridėjęs sau ranką prie krūtinės.)

LABUTIS. Mano pirmas prašymas į tave, ekscelencija, – tu jau, susimildamas, Arnuti, paklabink visus ten ministerius, o ypač švietimo, kad daugiau visi rūpintųsi mūsų jaunučiais piliečias, jų siela, kad duotų mums dvasinio peno... Nes, žinai, Arnai, tas futbolo spardymas gal ir neblogas daiktas, taip retkarčiais pasimankštyti... Bet vis delto, žinai, geriau jau siela negu raumenys...

RIMVYDAS (juokiasi). Gerai, gerai, dėde.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kokias pareigas Rimvydas sutinka užimti trečiajame veiksme?

Pasirink atsakymą

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.