Patriotai56 psl. · apie 5 min.
Trečias veiksmas72% kūrinio
56 psl.

LABUTIS. Juk, žiūrėk, ir tas pats Napoleonas, arba Goethe su Šilleriu... Juk jie to futbolo, tur būt, nespardė... Sako, buvę silpnučiai, o kokius darbus yra nuveikę...

RIMVYDAS. Na, ir juokdarys dėdė...

LABUTIS. Dabar žiūrėk, pas mus čia bulių, čia eržilų, čia jorkšyrų veislinių iš svetur pargabena. Žinoma, tas labai gerai, vaikeli. Bet kad tam dvasiniam penui, tai sielai, knygai nesiranda skatiko. O knyga, juk, taip sakant, gerina, na, pasakysiu, veislę tų pačių piliečių, kuriems reikalingi ir tie patys buliai, ir eržilai, ir jorkšyrai...

RIMVYDAS. Oi, nebegaliu, dėde... Panelė Liucija, prašau gelbėti mane... Nebeištversiu...

(Už durų pasigirsta Onos balsas ir verkdama įeina pati Ona.)

15

LIUCIJA. Ona, kas tau?

ONA (balsu bliaudama.) Ėė... Gi ji... Toji... Ėė...

LIUCIJA. Kas – ji?

ONA. Gi ponia visų direktorienė... Ėė...

LIUCIJA. Na!

ONA (vekšlendama.) Aš skaičiau... išsidėjusi savo pinigus... Ji įėjo į virtuvę ir... Ėė... (Vėl balsu ima verkti.)

LIUCIJA. Na, ką tu, kaip mažas vaikas? Pasakyk gi žmoniškai!

ONA. Įėjo į virtuvę ir... atėmė iš manęs pinigus... Sako, kad ji žinanti iš kur aš turiu tiek pinigų... Ir dar nemūsiškai keikdamosi... rėžė man į ausį... Ėė... (Rauda.)

LIUCIJA. Na, nurimk! Ką čia ašaros bepadės?

ONA. Ji sako, kad aš ir šiokia ir tokia... Ėė... Kaip tai galima, panele?.. Aš ir išpažintin vaikščioju ir poteriauju kasdien... Aš jai nedovanosiu!.. Kokią ji teisę turi taip piktažodžiauti? Aš jai terlę sudaužysiu!.. (Išbėga.)

LIUCIJA. Ona! Ona! Ach, atsiprašau, ponai. Aš turiu ją nuraminti. (Išeina.)

16

RIMVYDAS. Kas čia per komedijos, dėde?

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.