Patriotai59 psl. · apie 5 min.
Trečias veiksmas76% kūrinio
59 psl.

ŠEREIKA. Petrai, tu jau, ėė, perdaug... Juk yra rašytojų ir gerų. Pavyzdžiui, nors ir tas, kuris apie mus tokį gražų straipsnį tėškė. „Garbingi tėvynės sūnūs – Petras Velička ir Napoleonas Šereika... ir Napoleonas Šereika...“ Che, che... Ne juokai, bra...

VELIČKA. Tas tai taip, bet visi kiti, o ypač tas „Rytojaus išvakarių“ akiplėša... Jeigu mes sužinosime, kas jis...

RIMVYDAS. Aš galiu tamstai pasakyti.

LABUTIS. Arnai!

VELIČKA. Iš tikrųjų? Aš tamstai už tai nežinau ką duočiau. Jeigu tamstai būtų reikalinga protekcija, tai aš mielai tamstai ją suteikčiau. Tik bėdos, kad mes kolei kas dar nežinome, kas bus mūsų ministeris...

ŠEREIKA (Rimvydui). O, tamsta, jis pas mus daug gali. Jeigu tamsta tikrai žinai, kas tos knygos autorius, tai būtinai pasakyk.

RIMVYDAS. Aš.

ŠEREIKA. Ėė... Juokdarys tamsta... Taip ir sakytum, jeigu tikrai taip būtų...

RIMVYDAS. Aš, Arnas Rimvydas.

LABUTIS. Tiesa, tikra tiesa, mano ponai. Jis tos knygos autorius.

(Šereika ir Velička žiūri vienas į kitą.)

VELIČKA. Puiku! Labai puiku! Tuomet galiu tamstai pareikšti, kad mes nuo pirmos pažinties liksime priešai.

RIMVYDAS. Ką gi daryti? Aš sutinku.

(Tuo metu sučirška telefonas.)

ŠEREIKA. Telefonas!

VELIČKA. Palauk, aš pakalbėsiu. (Nueina į kabinetą.)

(Įbėga Šereikienė, o paskui ją įeina Liucija ir Ona. Pastaroji verkšlena.)

18

ŠEREIKIENĖ. Napoleonai!

ŠEREIKA. Kas atsitiko?

ŠEREIKIENĖ. Tu tai mergai pinigus davinėsi!

ŠEREIKA. Liuba!.. Prie žmonių!.. Gėdinkis!..

ŠEREIKIENĖ. Mane visi supras ir pateisins... O tu... Tu tai melagei sekti mane, šnipinėti!...

ONA. Nedrįsk, ponia, taip vadinti, o tai nosį sumalsiu! Dievaži, sumalsiu!...

ŠEREIKIENĖ. Von iš mano namų! Kad tavo nė kvapo čia nebūtų!...

(Įbėga nukaitęs Velička ir kažką sako Šereikai rodydamas į Rimvydą.)

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.