Patriotai61 psl. · apie 5 min.
Ketvirtas veiksmas78% kūrinio
61 psl.

Svečių kambarys iš pirmo veiksmo. Vakaras. Kabančiame palubėj elektros sietyne įžiebta tik viena kita lemputė.

1

ŠEREIKA (apsirišęs galvą rankšluosčiu liūdnas vaikščioja po kambarį; pašiepiamai). Su gryna sąžine džiaugtis savo nuveiktais darbais!.. (Piktai.) Po velnių tokį džiaugsmą, kuris tau visą laiką primena sąžinę – ot ką aš pasakysiu! (Atsisėda ir, suėmęs rankomis galvą, linguoja.) Viena bėda, tai ne bėda, bet kai kelios bėdos ant tavęs susėda, tada tai imi suprasti gyvenimą... (Vaikščioja dejuodamas.)

(Įeina Ona.)

ONA. Ką čia ponas patamsėj dūlinėji! (Įžiebia daugiau šviesos.) Ar vis dar tebeskauda?

ŠEREIKA. O tu nori, kad imtų taip ir nustotų? Jeigu jau ėmė, bra, skaudėti, tai turi, kaip dera, perskaudėti. Veltui, bra, niekados neskauda. (Susiima galvą ir eina per kambarį.)

ONA. Rodosi ir garų nebuvo ir ponas šiandie nieko burnoj neturėjai. Ir atsirask tu man tam skauduliui...

ŠEREIKA (pašiepdamas). Garų nebuvo!

ONA. Dievaži, nebuvo.

ŠEREIKA. Įkištum nosį mūsų ministerijon, tai pamatytum ar yra garų, ar ne! Ten, bra, tokį laužą dabar sukūrė, kad aja jai! Nesuspėji žmogus ir čiaudyti... (Vėl eina dejuodamas.)

ONA. Jeigu nuo garų, tai ką čia daug kalbėti. Aš ponui pripiaustysiu ridiko, apdėsim galvą – ir bematant ištrauks. Ir man anandie taip buvo.

ŠEREIKA (treptelėjęs koja, piktai). Palik mane ramybėj su savo ridikais! Girdi?

ONA. Juk aš gera norėdama. Dievaži, gera.

ŠEREIKA. Man joki vaistai nepadės! Supranti?

ONA. Suprantu, suprantu, ponai. Kur nesuprasi.

(Girdėti skambutis.)

ŠEREIKA. Skambina. (Rodo į duris.)

ONA (išeidama). Eina ir eina kaip atlaiduosna.

ŠEREIKA. Jeigu nepažystamas, sakyk, kad manęs nėra namie.

ONA. Ir sugaruok tu man taip galvą... (Išeina.)

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.