Patriotai65 psl. · apie 5 min.
Ketvirtas veiksmas83% kūrinio
65 psl.

VELIČKA. A, šitas. Šitą duok man. Aš sulig juo dar gausiu kas priklauso.

ŠEREIKA. Žinai, Petrai, bala jo nematė...

VELIČKA. Ką tu. Juk jau vistiek – kas padaryta, tas padaryta. O čia kaip kišenėj. Gal būt paskutinė valanda.

ŠEREIKA. Kaip žinai, Petrai. Bet aš vis delto nepatarčiau.

VELIČKA. Duokš, duokš! (Paima iš jo rankų vekselio blanką.)

ŠEREIKA. Tik nepamesk, Petrai. O tai dar kas nors ras...

VELIČKA. Nesirūpink. – Na, o pinigus tu kur laikai? Namie?

ŠEREIKA. Ogi šit. (Iš kažkur ištraukia pundelį.)

VELIČKA. Hė... Tu, bra, ne kvailas. Su savim geriausiai.

ŠEREIKA. Che che... Kaipgi. Pinigą, ėė, reik suspaudus laikyti, o tai jis tau ims ir išslys iš rankų. O be pinigo, žinai, liūdna šioj mūsų ašarų pakalnėj...

VELIČKA. Che che... Geras pundelis. (Siekia imti.) Duokš man pakiloti!

ŠEREIKA (atitraukia nuo jo pundelį). Ėė... Juokdarys tu, Petrai... Pinigą, žinai, tik uždirbti sunku, o nešioti ir išleisti, ėė, žinai, nieko lengvesnio nėra pasauly...

VELIČKA. O juk, tavo paties žodžiais, jeigu ne aš, tai nebūtum taip lengvai uždirbęs.

ŠEREIKA. Ach, viskas būtų gerai, Petrai, kad tik Dievas padėtų dabar ramiai viską pergyventi.

VELIČKA, Stengsimės.

ŠEREIKA. Ir kam tu man priminei tą nelemtą prokurorą! Net kraujas stingsta, kai pamanau... Ach, tu Dieve teisingasis... Ir už ką čia, rodosi, bausti? Nei apvogėme nieko, nei užmušėme. Jeigu kam gera padarai, tai ir jis tau geru atsilygina – ir tiek... Juk kiekvienas už patarnavimą ima – vienas mažiau, kitas daugiau. Kam kaip Dievas padeda. Nejau tu, Petrai manai, kad mus galėtų, ėė, prokuroras, taip sakant, pakviesti pas save?

VELIČKA. Sakau, jeigu būsi vyras, viskas bus gerai. Juk tu mūsų naujam ministeriui kaip ir giminė. Jis Labučiui giminė, o Labutis tavo švogeris.

ŠEREIKA (pralinksmėjęs). Iš tikrųjų, tu tiesą kalbi.

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.