ŠEREIKA. Taigi! Ir visas reikalas! Ir nėra ko ten žiūrėti.
ŠEREIKIENĖ. Jeigu taip, tai prašau duoti. (Paima.) Aš padarysiu taip, kaip liepiate. (Kyla eiti.)
ŠEREIKA (kažką galvoja). Pala, pala! (Veličkai.) Aš dar turiu vieną pundelį.
VELIČKA. Tai ko tu žiopsai? Nešk ir aną!
ŠEREIKA. Lukterėk, Liubyte... Aš tuoj atnešiu. (Išeina.)
4
ŠEREIKIENĖ (kilnodama pundelį). Nejau tiek pinigų?
VELIČKA. O tu ką manai? Ir dar atneš.
ŠEREIKIENĖ. Ot skriaga!
VELIČKA. Ir tu dar svyruoji – ar su manim važiuoti, ar su juo palikti! Juk jeigu ne aš, tai tu per tuos visus metus būtum pusplikė vaikščiojusi, o jo pinigai pelėja paslėpti.
ŠEREIKIENĖ. Ach, Petrai...
VELIČKA. Jeigu nenori paskrajoti po gražų pasaulį, lik su juo vargo skursti. Man kas. Nors aš tave ir myliu, bet ką gi aš darysiu, jeigu tu nevažiuosi...
ŠEREIKIENĖ. Bet kaipgi aš... Ach, tu Dieve... Tavo žmona... Kaipgi ji, vargšė?.. Ji prakeiks mus...
VELIČKA. Ką ten – prakeiks! Juk ji vistiek iš manęs neturi jokios paguodos. O pinigų aš jai palikau ne tik gyventi, bet ir iškilmingoms šermenims... Tu nemanyk, kad aš jau toks beširdis žmogus...
ŠEREIKIENĖ. Tai kur gi tu manai važiuoti?
VELIČKA. Per Berlyną, per Paryžių... Dieną Nicoj, kitą Neapoly... Gėlės, saulė, jūra, kalnai... Ir tuo metu – pinigų pilnos kišenės. O už pinigą tau visas pasaulis šypsodamasis raitosi po tavo kojų ir žiūri, kad tik laiku patenkintų kiekvieną tavo norą, kiekvieną užgaidą...
ŠEREIKIENĖ. Tai tu tikrai nori, kad aš su tavim važiuočiau? Neapvilsi?
VELIČKA. Ar aš noriu! Kaip tau ne gėda!...
ŠEREIKIENĖ. Ach, tu Dieve... Kaip gi čia dabar man...
VELIČKA (prikaišiodamas). Liuba!...
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Velička galiausiai išsiveža Šereikos pinigus?
Rašiniui: Melas ir tiesa
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.