Motyna: (kraipydama galvą). O gal jis koki išrokavimą turėjo.. Pačios esate kaltos, kam gi teip užsitikite... Kurią tikrai myli, apie tą jums nėko nesakė?
Petronėlė: (apmaudingai). Kokio bereik sakymo? juk sakau, kad abiem sakė... aš jam nedovanosiu...
Motyna: (ginčija) O aš žinau tikrai, kad jis judvieju nė katros nemyli... turi jis savo tikrai mylimą su kuria ir ženysis, štai ir pasakiau...
Petronėlė: Gal jis nors dešimti mylėti, aš jam už visas atiduosiu... pamatysite.
Motyna: (juokdamos). Iš to apmaudo drošk už Kozerio ir gana...
Petronėlė: Kozeris neprapuls... bet Liudvikui turiu išperti kaili... aš jam parodysiu... ženysis.
Motyna: (apmaudingai). O kas tau darbo, bene tu jam paskirsi?... Kokia patinka, tokią ir paims.
Petronėlė: Aš jo nėko nesiklausiu, tik išpersiu, galva ne galva... (i Domicėlę) ir tu nesnausi imsiva išvien...
Motyna: (juokdamos) Beprote, tu beprote! muštieš! jis abidvi pripertu (i Domicėlę). Ar ir tu pulsi?...
Domicėlė; Nemušiuos, ne, kaip sau nori... (verkia).
Petronėlė: (i Domicėlę). Nieko iš tavęs gero... Zlembti tik temoki. (i motyną) Mamate, man padėsi, turiu apmauda nugriežti... už visas šunybes užsimokėti... blogas Liudvikas! nesitikėjau.
Motyna: Pas tave vis tik kiti blogi, o tu begalo gera?... O kam tuos pyragiukus užkišai kamaroje? (rodo i bliudą).
Petronėlė: (sumišusi) Širyt išviriau... ir užmiršau ant girnu... (ima piragiuką ir valgydama i motyną) dabar pašildyti, ar vakarienei?
Motyna: Kaili tik išperti už toki darbą... išvirė paslėpė... Kad buč neradusi butu ir supelėję ant girnu...
Domicėlė: Aš neviriau... nėko nežinojau...
Motyna: Petronės tai pramonis... sako nebarkis...
Petronėlė: (partraukdama). Nėra ko bartis mamate! (paėmusi bliudą) imkite po vieną, kiti bus vakarienei. (Domicėlė su motyna ima po pyragiuką, Petronėlė bliuda nešina išeina).
Motyna: (i Domicelę). Pažiurėk žąsis, reikia nuo rugiu daboti... (Domicėlė išeina).
Motyna: (viena). Nė rask, nė pamesk su tomis mergomis... Kad bent ne sutiktu Liudviko, ta pikčiurna pagatava butu akis išdraskyti, reikia padaboti... (išeina)
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip skirtingai į Liudviko apgaulę reaguoja Petronėlė, Domicėlė ir motina?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Petronėlė įniršta ir grasina: „Aš ji užmušiu... pakarsiu... nedovanosiu...“ Ji nori keršyti ir kviečia į pagalbą seserį. Domicėlė verkia ir vis dar tiki: „mane tikrai mylėjo ir myli...“, o mušti atsisako. Motina gina Liudviką: „Jis geras vaikas“, ir sako, kad jis turi tikrą mylimąją, su kuria ves. Ji turi omeny save, todėl dukterų pykčio nesupranta. Kiekviena mato tik savo meilę ir nemato kitų.
Rašiniui: MeilėIšdidumas
2. Ką motina pataria Petronėlei, kai ši nori keršyti Liudvikui?
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.