Liudvikas: Kaip pritems susidėsiva.. per daug nemesk, nebus kur sudėti ir i venkinkę brikikę pasikinkysiva bėriuką ir dui – susisėdę; tik su pinigais.

Domicėlė: Pirmu liepei viską išmesti, dabar jau perdaug... juk aš plika negaliu svetur pasirodyti... pinigai...

Liudvikas (partraukdamas): Be pinigu nė žingsnio... jei ši vakarą nedagausi, lauksiva kitos progos... o tu drabužiu, skurliu...

Domicėlė: Mano drabužiai mat škurliai?.

Liudvikas: Ant tavęs ir škurliai gražu.... gana negaiškiva, tu sau rupinkis, o aš einu i vidu (išeina abudu).