Liudvikas: Kaip pritems susidėsiva.. per daug nemesk, nebus kur sudėti ir i venkinkę brikikę pasikinkysiva bėriuką ir dui – susisėdę; tik su pinigais.

Domicėlė: Pirmu liepei viską išmesti, dabar jau perdaug... juk aš plika negaliu svetur pasirodyti... pinigai...

Liudvikas (partraukdamas): Be pinigu nė žingsnio... jei ši vakarą nedagausi, lauksiva kitos progos... o tu drabužiu, skurliu...

Domicėlė: Mano drabužiai mat škurliai?.

Liudvikas: Ant tavęs ir škurliai gražu.... gana negaiškiva, tu sau rupinkis, o aš einu i vidu (išeina abudu).

Aktas treczias

(Troba pirmojo akro, vakaras, lempa per stalą pakabinta žiba, stalas uždengtas balta skoterte, ant torrielku paraikyta pyrago, surio, sviesto ir arielkos plėčkelė maž jau tuščia, prie stalo sėdi Kozeris ir Petronėlė.)

SCENA I.

Petronėle (i Kozeri): Tamsta nieko nevalgai, busi alkanas... prašom dar kąsti...

Kozeris: Ačiu! Užteks... seniai jau kandame... reiks jau ant namu rengtis... ir tamstoms bus laikas gulti...

Petronėlė: Dar nevėlu, neseniai te pritemo, išmiegosime .. naktis jau pratiso.

Kozeris: Tiė laikai... netrukus užeis ir kulė... Tamsta eini kulti?

Petronėlė: Musu pernai parvežė mašiną, vienu sykiu visą kulę iškulėme.. gerai...

Kozeris: Iš mašinos grudai žalkulai, pelėja... nerasi geriau džiovinti jaujojo ir spragilais kulti... ant galo ką dirbs šeimyna gaidykstėmis, algą užmokėjus negal migdyti.

Petronėlė: Neduok Dieve gaidykstę kelti!.. Jau dabar išeina iš mados tos gaidykstės...

Kozeris: Naujos mados ir duoną išvaro... pas mane po senovės mados, po senovės duona.

Petronėlė (juokdamos): Duonos privalgius gal buti ir be miego?

SCENA II.

Motyna (iėjusi): Kažikur Domicėlė užsisnaudė... man vienai žygiai... užkaičiau samovaruką, eik tu Petrel, kaip užvirs, ineši... atsigersiva arbatos...

Kozeris: Ačiu mamate! bet man jau laikas ant namu... dar reiks arklius suveizdėti.

Motyna pareisi ir atsigėręs... Petrel paskubėk (Petrone išeina) paplepėsiva dar valandėlę ryto, nepavėluokite važiuoti ant poteriu, matysiu kaip aš čia apsiversiu... sykiu vesele, vienu kaštu, butu sau nieko

Kozeris (šokasi) Ar Domicėlę išleidi? Už ko? nieko negirdėjau.....

Motyna (juokdamos): Domicėlė – kas tebėra... piemenė... Ar be jos negali kita veselė buti? O gi aš pati negaliu tekėti?....