Domicėle: Aš... tai... parvažiavau...

Motyna (nesuprazdama): Kas čia kur važiavo?...

Domicėlė: Aš tamstos marti parvažiau...

Motyna: Ar tu pabludai, ar neeisi gulti?.

Domicėlė: Nežinau kur gulti... svetima... viešnė tebesu, ką tik parvažiavau i marčias.

Motyna (pašokusi braižo degtukus šnekėdama): Dėl Dievo meilės! Rodos Domicė.. ką tu čia plepi?

Domicėlė: Liudviks mane ženysis, persivežėm kraiti, patalynę... pinigus...

Motyna (šviečia artin su žvake): Domice! Kur tu važiavai? Kas tave vežė? tu svaičioji?

Domicėlė (užsidengusi akis vergdama): Liudvikas vežėsi prie savo Motynos... žadėjo tuojaus vestuves kelti... drabužius, patalynes parsivežėva... jis neša ryšius i klėti... ar aš kalta?

Motyna (metusi žvakę ant stalo, graibosi skepetą drebėdama): Kas čia do per monai? Naujos štukos to paršelio... Begu be su dora? (laksto po aslą) visokios štukos prie jo, vis tai dėl manęs... (šaukia) Petrone! Petrone! (išbėga pro duris).

Domicėlė (susirengusi kertelėje verkia): Dievaliau! Kur aš dabar dingsiu?... Kas mane pagelbės? (šaukia) Liudvik!... Liudvel!... Kur tu dingai?... užmuš mane... prapuoliau!... prapuoliau!...

SCENA IX.

Motyna ir Petronė (ipuola pro duris, abidvi su liktarnomis, motyna šaukia): Ak tu kvaile!... Teip nepažinti juoko... (didžiau šaukdama). Ko tu manęs nepasiklausei?.. Kame patalyne?... (duod i sprandą Domicei) tu vagilka!...

Petronėlė (verkdama šaukia): Ar aš nesakiau mamai?...... Netikėk tam latrui... Kur dabar dingsiu plika?... O tu (puol ant Domicės) tuo nusprogsi... Kur tas vagis, užmušiu!......

Motyna: Tiek težinai juo pasikąsti... ar ne ta kaltesnė?... Klieti iškraustė..... (puol ant Domicės) užmušiu!... Kur dėjai?...

Domicėlė (šaukia): Ai! Ai! Ai! Jezau!

SCENA X.

Kozeris (ipuldamas): Kas čia do per gvaltas? kas čia yra?.. ko mušatės?....

Motyna: Ta vagilka kleti iškraustė...

Petronėlė (verkdama): Plika nuoga palikau prieš vestuves (puol ant Domicės). Nedovanosiu!

Domicėlė (puola prie kozerio): Gelbėk! užmuš mane! Liudviks....... Liudviks liepė...

Petronele (iniršus): Pripersiu negivai... (gropstos inagi)

Kozeres: Nešaukite. Cit! Nemuškit. as... aš sugavau vagi, (visos, nutila, Kozeris lėngviau) pareinu suveizdėjęs arkliūs; kažikas keliu tararai! tararai! zovada lekia veizdžiu, mėnesiena, jusu bėriukas, pažinau... aš priešais sušukau, stok! Vagis – strykt iš vežimuko! Pukšt i mišką Jusu bėriukas, apčiupinejau, vežimūke rišiai, isisėdau ir pervažiavau jusu bėriukus, pažįstu... pririšau pas klete.....

Motyna: matai... vis tam vaikui nepakelti.. o cia gal netiketi vagis, pažiurėkime kas tuose ryšiuose?... (išaina) liktarną paėmusi.

Petronėlė (paskui išeidama): Tas pats tikriausis vagis.

Domicėlė: Liudviks mane mokino... viską susidėjova... užmuš dabar mane!...

Kozeris: Neverk! Neverk, neleisiu mušti... Petronėlės begalinis piktumas, aš jos bijau... jeigu tu eisi už manęs? (artindamos) Mylėsiu kaip tikrą savo vaiką... neleisiu mušti... išsivesiu...

Domicėlė: Eisiu, eisiu! bile tik išsivesi... bet kažino ką mamatė pasakys?... (verkia).

Kozeris: Cit neverk! Mano mažalė!ė! Gailu!...

Motyna (ieina juokdamos): Ar aš nesakiau?... nėkas nedaeis jo štuku, viskas yra nė siūlo galas nepražuvo...

Petronėlė (įpuolusi puola ant Domicės): Nauji mano sijoną buvai išsivežusi... su kokiu būč ant šliūbo ėjusi?... (nori suduoti).

Kozeris (užstojęs): Nemuši, ne, čia jos nedidelė kaltė... Domicėlė mano bus...

Petronėlė (šaukia): Nestupysiu. ne, su kuria pradėjai su tąja turi baigti... neužleisiu, mažosios pirm savęs... nelėisiu...

Kozires: Tamstos piktumo atsiprašant bijau... verčau Domicėlė...

Motina (užsišokusi): Liaukis, Petrone!... Kas gi kaltas? kam parodai savo piktumą pergreitai,

Kozeris (i Domicėlė): Busi mano mylima... mamatė dovanas, ir mus palaimis... ryto pat važiuosiva ant poteriu...

Petronėlė (puol ant Kazerio: O tu dvilikliežuvi! Kame tavo prižadai mane mylėti?... ne davanosiu tau ... nė tai vagilkai!...

Motyna (i Petronę): Ko čie laidai liežuvi... juk viskas yra nėks nėko nepavoge...

Domicėlė (verkdama): drabužiai yra... bet... aš ir pinigus pagavau iš skrynios... Liudviks nuo manęs atėmė, iš kišenės ištraukė,...

Petronėlė (puol ant Kozerio): Ar aš nesakiau? ar ne vagilka?... pinigus mana pavogė

Motyna (puldama prie lovos): Meluoji! pinigai pas mane lovoje.... vakar parsinešiau iš skrynios (ištraukusi makiuką) Šit pinigai!. Skrynioje buva kitas makelis su kvitelems nuo mokesčiu (juokias), Dingojo pinigus pagavusi...(i Kozeri) kad tamstai Domicė tinka, duodu ir jai du šimtu... man vistiek vis viena beliks aut sprando patėviui.

Kozeris: (apsikabina Domicėlę).

Petronėlė: (nėko nesakydama, pagavusi liktarną Kozeriui po koju i žemę tikšt!).