Motyna (glostydama jam galvą): Vaikeli tu mano! Kaip tu gali manęs nedristi? Argi nematai mano širdies? Dėl tavo gražumėlio vandenis plaukčiau... o dėl jaunumėlio i ugni šokčiau, sakyk, sakyk tą savo žodėli...
Liudvikas (liudnai): Nelaimė man stojosi... širyt Raudys pagrėbė arklius, ir neduoda dykai, pinigu neturiu... tamstos prašyti nedrisau...
Motyna: (šokusi) Kuomet aš tau nedaviau, ant reikalo? (eina prie lovos). Ko reik to reik... (ištraukusi iš lovos makiuką, duoda Liudvikui). imkis kiek tau reikia... dabar mano ar tavo, vistiek...
Ludvikas: Žinoma vistiek... pas tamstą ar pas mane pinigai gulės... Eidamas prie arkliu, bene suseisiu Kozeri, pasakysiu, kad ateitu ant paskutinio rokundo... pasakysiu apie dali... o tamsta sutempk Petronę... teisybę vienu žygiu abi veseli butu gerai... (bučiuoja rankas motynai).
Motyna: Tempsiu ir gerai sutempsiu... jei neklausys išvarysiu... Ko čia turi sėdėti patėviui ant sprando... Nebijok, mańo vaikeli, aš tavęs neapleisiu mergomis
Liudvikas: (buvo beišeinąs ir vėl atsigręžęs). Tik atsargiai mamate! Prižadėk Kozeriui du šimtu, bet po šlubo teduok... kad neatsitrauktu...
Motyna: Nebijok, aš neapsigausiu... ant galo juk ir tu nesnausi... neleisi apsigaut.
Liudvikas: Įmanyčiau i šuni pasivertęs tamstą daboti.. dabar jau einu... (rengias išeiti).
Motyna: (pašokdama) Išeisi prie arkliu, gal su Raudžiu užtruksi, palukėk... duosiu ką nors pietu užsikąsti (išeina).
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ko motina ir Liudvikas tikisi, kai tariasi dėl Petronėlės vestuvių su Kozeriu?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Motina nori kuo greičiau ištekėti už Liudviko, bet jis prašo palaukti, kol „nutekės nors viena“. Ji tikisi, kad Kozeris ims Petronėlę, nes „vyresniają turi imti“, ir žada jai du šimtus. Liudvikui rūpi pinigai: jis pataria pažadėti du šimtus, „bet po šlubo teduok“. Taip jis tikisi atidėti vestuves su motina ir išsaugoti pinigus sau. Abu kalba apie meilę, o iš tiesų skaičiuoja.
Rašiniui: MeilėŠeima
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.