Liudvikas: (vienas vaikščiodams po aslą). Visos tris kaip susimokiusios, galo ir galo meilės, remia kaip šuni prie zomato.... (prieš veidrodi) meluoti ir meluoti, kas maž ne kožną žodi )atsisukęs) igris ta senė vėlek ims mane spirti vesti (numuojęs ranka) mat šunis ir vėlgi, verčiau prasišalinti (išeina Liudvikas, sykiu pro antras duris ieina motyna bludu pyragiuku nešina, stato bliudą ant stalo, pati sėdasi).

Motyna: Žurėk Liudvel, padėli radau.. (dairosi). Kur tas Liudvikas? no ieis... Sako bėreikalo barasi, bereikalo pyksta... kaip čia nebarties?... išvirė (sukinėdama bliudą) užkišo ant girnu... galėio spintoje padėti... gerai kad užėjau (ima vieną piragiuką laužo ir kanda) bene turėjo laiko laiko padirbti ir išvirti... Kad Liudvikas nėmylėtu mane, sakyčiau mergas myli, tos pasivogdamos ji šiaria... Kažikur trunka, jis visus suvalgys... (už duriu girdėties plona kalba).

Motyna: (žiurėdama i duris). Dėl Dievo meilės! Mergos sugrišta... begu be su doru?...

(Staiga ipuola pro duris abidvi dukteri vergdami).

SCENA VI.

Petronėlė: (šaukia). Ar girdėjai mamamate! Koks Liudvikas nedoras? (Verkia kumstes sugniaužusi). Aš ji užmušiu... pakarsiu... nedovanosiu...

Domicėlė: (verkdama). Petrė supyko kam jis mane myli? Jis liėpė tylėti nieko nesakyti...

Motyna: (stebėdamos). Kas čia yra? Ko judve žlembiata? Nėko nesuprantu... Kas ką padarė?...

Petronėlė: (apmaudingai). Liudvikas, Liudvikas, Liudvikas, no! Nebegalėjau nė i bažnyčią nueiti per tą...

Domicėlė: Nuo lieptu susisuko atgal namo supykusi ant Liudviko: aš paskui, ir sugrižova...

Motyna: (piktai). Ko judvi norita nuo Liudviko? Ko neišsitenkata? Išlėkėta i bažnyčią, o jis arklius gano. . Kas judvi varė sugrižti?...