Tada vyrai, užimti Uršulės ieškojimu, neatkreipė į tai dėmesio. Tiktai paskui, geras varsnas apieškoję ir niekur skenduolės neatradę, – vinguriuodamas vanduo kažin kur nunešė Uršulę su visais pavadžiais, – apsidairė, kur čia tas mokslinčius, kuris taip bandyti pamokė, – bent į sprandą reiktų užvažiuoti už tokį mokslą, – bet čia jis buvo, čia jo ir pėdsakai dingo.
Tada visas apmaudas nusigrįžo prieš Bernardą su Benjaminu:
– Tai per judu, durniai, nekaltą žmogų nuskandinome ir grieką ant savo sąžinės priėmėme?
Davė tada Bernardui su Benjaminu gerai į sprandą ir išsiskirstė spiaudydamiesi. Jau buvo visai sutemę.
O Bernardas su Benjaminu, baisiai išvargę ir nekaltai nuskriausti, paryčiu sugrįžo į Švendubrę ir nuėjo tiesiai pas kleboną. Apsakė savo vargus ir paprašė atlaikyti mišias už Uršulės vėlę.
– O čia dabar, ką prasimanėte? – nustebo klebonas.
– Nekalta mergelė, pasirodo, buvo, – abudu atsiduso ir papasakojo, kas buvo ant Padievyčio tiltelio.
Supyko klebonas ir išvijo abu draugus iš bažnytinės tarnybos. Tie prisidėjo prie ubagų eilės ir, kalbėdami sveikamarijas už kitas vėles, sukalbėdavo po sveikamariją ir už nekaltos mergelės Uršulės vėlę.
XXXII dalis
Pagaliau, po visų savo klaidžiojimų keliais ir šunkeliais, sugrįžo į savo kraštą Girdvainis.
Obuolmušiai ausyse jau nebežvengė. Buvo baisiai tylu ir tuščia. Tarytum visas pasaulis būtų staiga ištuštėjęs.
Po susitikimo kryžkelėje su Pinčuku jau nebesitikėjo surasti savo obuolmušių. O su jais, tarytum, viskas dingo. Po kelionės sugrįžęs namo, pasijuto kaip po gaisro – nežinojo nei ką pradėti, nei ką daryti.
Tai sužinojęs iš skerdžiaus Anupro apie savo obuolmušių likimą, tą pat vakarą išėjo į Gaidžgalės karčiamą.
Nuėjęs net labo vakaro nepalinkėjo visokių nelaimių persekiojamam Šešelgai, tiktai apsidairė, lyg kažko ieškodamas, po karčiamą ir atsisėdo niaurus kaip naktis į pačią kerčią už stalo.
Visa laimė, Šešelga iš karto nepažino Girdvainio, nes niekada nebuvo jo matęs, tai neprasmego iš tos baimės kiaurai žemę su visa savo karčiama. Tiktai nujautė, kad šis vėlyvasis svečias ne prieš gera atėjo. Todėl stebėjo nusigandusiomis savo akimis kiekvieną jo judesį ir stengėsi įspėti, kas per vienas jis būtų.
O Girdvainis, atsisėdęs už stalo, tarytum visai nepastebėjo Šešelgos, tiktai iš paniūrų žvilgtelėjo į karčiamninką ir tarsi jam, tarsi ne jam – tarė:
– Duok degtinės. Į uždūšines atėjau.
Nusigandęs Šešelga pašoko iš vietos ir tuojau atnešė butelį geriausios degtinės. Pastatė ant stalo prieš Girdvainį ir žemai nusilenkė, kaip prieš poną.
– Labai prašau. Gal dar ko malonėsite?
Girdvainis nieko neatsakė ir net nepažiūrėjo į karčiamninką, paėmė butelį ir išgėrė vienu užsivertimu. Paskui trenkė butelį į grindis, Šešelga kaip stovėjo, taip ir atsisėdo ant žemės. O Girdvainis, lyg niekur nieko, vėl tarė:
– Dar duok!
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Baltaragio laimė, gauta per sandorį su Pinčuku, virsta nelaime?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Už pagalbą vesti Marcelę Baltaragis pažada velniui tai, ko neturi, bet turės vedęs. Ką pažadėjo, jis supranta tik tada, kai žmona, pagimdžiusi dukterį, miršta. Dvylika metų jis graužiasi ir žyla. Apgavęs velnį Uršule, jis bausmę tik atideda. Pinčukas, supratęs apgaulę, keršija: klaidina piršlius ir padeda Raupiui pavogti Girdvainio žirgus. Pabaigoje Baltaragis sako, kad dukterį pražudė jis pats. Apgaule bausmės išvengti nepavyksta: ją patiria ir jis, ir duktė.
Rašiniui: Kaltė
2. Kaip po nelaimingų užsakų Jurgos širdyje grumiasi meilė ir išdidumas?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Girdvainiui išbėgus paskui žirgus, Jurga susivaldo ir iš zakristijos išeina iškėlusi galvą, o namie tris savaites verkia laukdama. Paskui ji sako tėvui, kad jai nereikia jaunikio, kuris dėl arklių ją pametė. Kai Anupras prašo jos surasti Girdvainį ir savo meile jį išgelbėti, ji atsako „Niekados!“. Vis dėlto ji jo laukia ir sapnuoja. Pasakotojas sako, kad jos širdyje pakaitomis viršų ima meilė ir neapykanta, nuolankumas ir išdidumas. Paskutinę naktį ji išbėga paskui Girdvainio šešėlį, bet jau per vėlu.
Rašiniui: MeilėIšdidumas
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.