Už septynių mylių nuo Paudruvės krašto, Daugnorų kaime gyveno Jurgis Girdvainis, jaunas ir išdidus jaunikis, kuris niekaip negalėjo sau mergos susirasti, nors apvažiavo su piršliu, to paties kaimo skerdžiumi Anupru, septynias mylias aplinkui su geriausiais obuolmušiais žirgais.
Tuos stoninius obuolmušius žirgus paliko jam mirdamas tėvas ir įsakė juos saugoti kaip savo akį, nes, tarė, kol eržilai obuoliuoti bus, tol jo gyvenimas bus kaip obuolys. Sūnus šventai dabojo tėvo prisakymą, nes tie obuolmušiai žirgai buvo visas jo mandrumas ir pasididžiavimas. Tiktai Girdvainis jaunas buvo ir jokio saiko neturėjo. Per tuos obuolmušius visą ūkį apleido, kurį tėvas paliko pilną, kaip aruodą, bet už tat, kai išvažiuodavo su savo obuolmušiais, tai kaip su paukščiais – lygus kelias ar pabiuręs – nulėkdavo.
Pradėjo Girdvainis su savo obuolmušiais važinėti ieškodamas mergos, kuri nesibijotų visą gyvenimą važinėti su tokiais kaip viesulai arkliais. Bet pravažinėjo Girdvainis visą rudenį aplinkui pas visas mergas ir už septynių mylių, bet tokios nesurado. O kaltas čia buvo paties Girdvainio pernelyg didelis išdidumas ir tas mandrumas neapsakomas.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kas su Girdvainiu važiuoja piršliu pas Baltaragio dukterį?
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.