Baltaragio malūnas21 psl. · apie 5 min.
VI dalis15% kūrinio
21 psl.

O vis dėlto ne visai be pagrindo sklido gandai apie Baltrų Baltaragį ir jo malūną. Tai ne vien tiktai davatkos Uršulės kliedėjimai ir įkaušusių jaunikių su piršliais prasimanymai. Nebe kaltės ir pats Baltaragis buvo, ir kelias pas jo dukterį Jurgą buvo nelengvas, nes jis ir pats nelengvai gavo savo žmoną, gražiausią Paudruvės merginą, Marcelę Jaudegytę. Tuščiai žmonės nekalba.

O visa tai, tur būt, todėl atsitiko, kad Baltaragis iš pat jaunumės per daug prisirišo prie savo malūno ir per jį ne tik pats save, bet ir visą dievo pasaulį užmiršo.

Baltaragis, dar vaikystėje, negalėdavo atsiklausyti malūno sparnų ūžimo, kai jam pritardavo Udruvės ežero vandenų skalavimas. Tas ūžimas tarsi užkerėjo Baltaragį. Kiek paūgėjęs, dienas ir naktis praleisdavo malūne. Kito darbo nei žinoti, nei matyti nenorėjęs.

Smagiausia jam būdavo, kai pakildavo vėjas ir sukdavo malūno sparnus. Tada jis linksmas belsdavosi savo malūne, niekada nepavargdamas, tiktai vieno bijodamas, kad vėjas nenutiltų. Ir jau tada jis pradėjo svajoti, ar negalima būtų sukti malūno sparnų be vėjo? Apie tai ypač svajodavo, kai nurimdavo vėjas, ir jis ištisomis dienomis prasėdėdavo ant malūno slenksčio, žiūrėdamas į Udruvės ežero vandenis, ar nepradeda jų paviršius ribuliuoti nuo lengvo vėjelio. O malūno sparnų bures jis buvo taip pritaikęs, kad pagaudavo mažiausią dvelkimą nuo ežero pusės. Be malūno ūžimo, niekas kitas nežavėjo Baltaragio jaunystėje, tarytum nieko kito gyvenime ir nebūtų buvę.

Todėl ir nepamatė Baltaragis, kaip praėjo, ūžiant malūnui, jaunystė, kaip mirė tėvai, išsiskirstė iš namų broliai ir seserys, ir liko jis vienas su senstančia davatka Uršule, tolima Baltaragių giminaite, kuri mergaudama paseno, ir, atrodė, amžinai pasiliksianti Baltaragių namuose. Bet ne taip išėjo.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kas su Girdvainiu važiuoja piršliu pas Baltaragio dukterį?

Pasirink atsakymą

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.