Baltaragio malūnas35 psl. · apie 5 min.
IX dalis24% kūrinio
35 psl.

Jos juoko buvo pilni namai, pilnas malūnas, pilnas skardis ir paežerė, ir Baltaragis toks laimingas buvo, kad net savo laimės bijojo, lyg kažką nujausdamas. O Marcelė nieko nepaisė, viskas ją linksmino ir jos širdį džiugino. Ji nei kiek nesijautė, kad esanti ištekėjusi moteris ir turinti surimtėti, vis dar buvo tokia pat nerūpestinga išdykusi mergaitė ir norėjo pasisupti ant malūno sparnų.

O vieną kartą, jeigu laiku būtų nepastebėjęs Baltaragis ir nesustabdęs malūno, būtų ir pasikėlusi Marcelė su malūno sparnais. Tiesiog apmirė tada iš baimės Baltaragis, kai pamatė ją įsikibusią į sparną ir jau kylančią į viršų.

– Marcele, ką tu darai? – nesavu balsu sušuko ir stvėrėsi stabdyti malūną.

Marcelė nušoko nuo sparno ir juokiasi.

– Negerai, – sako, – kad sustabdei malūną. Aš norėjau aukštai aukštai iškilti! Net ligi žvaigždžių! Ir dar aukščiau! Tokia aš laiminga!

Bet staiga dingo šypsena veide, visa išbalo ir pasviro.

– Akyse kažkodėl raibsta, – griebėsi už širdies ir susmuko ant pribėgusio Baltaragio rankų.

– Kas tau yra, mano paukštele? – nusigando Baltaragis ir paėmė ją į glėbį. Ji visa kaip epušės lapas drebėjo.

– Nežinau, – atsakė Marcelė. – Tarytum širdyje džiaugsmo gysla būtų nutrūkusi.

– Ak, tu mano išdykėle, – su priekaištu ir meile pažiūrėjo Baltaragis į užmerktas Marcelės akis. – Kam gi tau reikėjo suptis ant malūno sparnų?

Marcelė neatsakė, tiktai visa prisiglaudė prie Baltaragio. Tada ji kaip tik po širdimi nešiojo.

Nunešė Baltaragis ant rankų Marcelę į trobą ir paguldė. Nuo tos dienos dingo jos linksmas juokas. Tarytum iš tikrųjų būtų jos džiaugsmo gysla nutrūkusi.

Po kiek laiko pagimdė Marcelė dukrelę ir pati amžinai užmerkė savo linksmąsias akis.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Baltaragio laimė, gauta per sandorį su Pinčuku, virsta nelaime?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Už pagalbą vesti Marcelę Baltaragis pažada velniui tai, ko neturi, bet turės vedęs. Ką pažadėjo, jis supranta tik tada, kai žmona, pagimdžiusi dukterį, miršta. Dvylika metų jis graužiasi ir žyla. Apgavęs velnį Uršule, jis bausmę tik atideda. Pinčukas, supratęs apgaulę, keršija: klaidina piršlius ir padeda Raupiui pavogti Girdvainio žirgus. Pabaigoje Baltaragis sako, kad dukterį pražudė jis pats. Apgaule bausmės išvengti nepavyksta: ją patiria ir jis, ir duktė.

Rašiniui: Kaltė

2. Kodėl Pinčukas, beveik septynerius metus tarnavęs malūne, jį palieka ir visą rudenį klaidina Jurgos piršlius?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Gėris ir blogis

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.