Baltaragio malūnas42 psl. · apie 5 min.
XI dalis29% kūrinio
42 psl.

Nuo tos dienos Pinčukas pasidarė Baltaragio bernas ir ištikimai pratarnavo beveik septynerius metus.

Suko malūno sparnus už vėją, prižiūrėjo girnas ir atlikdavo visokius kitus darbus, kuriuos jam pavesdavo. Su laiku būtų išėjęs visai geras malūninkas, jeigu nebūtų turėjęs kai kurių velniškų silpnybių. Bet ko norėti iš velnio, jeigu ir žmonės to gero apsčiai turi, o juk velnias, kaip sako, visų blogybių įkūnijimas.

Turėjo Pinčukas ir gerų ypatybių, iš kurių Baltaragiui labiausiai patiko, kad buvo sąžiningas, laikėsi savo žodžio ir bijojo moteriškų sijonų. Jau iš tolo pamatęs moterišką sijoną, lįsdavo po girnomis ir unkšdavo iš baimės kaip šunytis, kol Baltaragis jį nuramindavo.

Kartais Pinčuką apimdavo senasis tinginys ir visiškas abejingumas, bet užtekdavo tiktai išeiti sukti malūno sparnų ir tuojau prasiblaivydavo. Suktis malūno sparnais už vis labiausiai Pinčukui patikdavo. Tada jis, dairydamasis po plačią apylinkę, liūliuojančius ežerus ir žaliuojančius kalnus, pradėdavo svajoti apie didelį ir gražų gyvenimą ir apie nepaprastus žygius jį pasiekti. Bet kol kas tai buvo tiktai svajonės, kurioms įvykdyti neturėjo nei laiko, o, be to, nei didelio noro. Taip, kad pasidarė Pinčukas visai tuščias svajotojas.

O metai bėgo po metų, ir Pinčukas vis labiau priprato prie Baltaragio malūno. Savo liūno net prisiminti nenorėjo. Kartais net baimė pagaudavo, kur dingtų, jeigu jį imtų Baltaragis ir išvarytų iš malūno? Kaip tada jis gyventų ir ką darytų? Net pagaugos per velniuko kūną nueidavo, – visai jis pradėjo pavėdėti į žmogų su visomis jo silpnybėmis.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Baltaragio laimė, gauta per sandorį su Pinčuku, virsta nelaime?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Už pagalbą vesti Marcelę Baltaragis pažada velniui tai, ko neturi, bet turės vedęs. Ką pažadėjo, jis supranta tik tada, kai žmona, pagimdžiusi dukterį, miršta. Dvylika metų jis graužiasi ir žyla. Apgavęs velnį Uršule, jis bausmę tik atideda. Pinčukas, supratęs apgaulę, keršija: klaidina piršlius ir padeda Raupiui pavogti Girdvainio žirgus. Pabaigoje Baltaragis sako, kad dukterį pražudė jis pats. Apgaule bausmės išvengti nepavyksta: ją patiria ir jis, ir duktė.

Rašiniui: Kaltė

2. Kodėl Pinčukas, beveik septynerius metus tarnavęs malūne, jį palieka ir visą rudenį klaidina Jurgos piršlius?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Gėris ir blogis

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.