Bronius Krivickas · 1919–1952
Laukinių rožių šlamesys
3-4 psl. iš 59·apie 5 min.·1 paaiškinimas·1 klausimas
3 psl.
- Laukinių rožių šlamesys
- Pabudino mane iš miego.
- Virpėjo aukso debesis
- Ties amžina viršūne sniego.
- Laukinių rožių vainiku
- Aš savo galvą padabinęs,
- Kopiau aukštyn staigiu taku,
- Kur virpa debesis auksinis.
- Ir degė rožės raudonai,
- Kai pasiekiau viršūnę kalno,
- Ir kloniuos miestai milžinai
- Atrodė kaip žaislai ant delno.
- Kristalai ant aštrių klinčių
- Žėrėjo tartum lobių skrynia.
- Lengvai plazdėjo ant pečių
- Man skraistė debesies auksinė.
- Jutau: nuo rožių dygulių
- Kakta iš lėto kraujas teka.
- Ir pažvelgiau žvilgsniu tyliu
- Į savo nueitąjį taką:
4 psl.
- Ten nuo pat kalno apačios,
- Kur aukštin mano kelias kėlės,
- Lig pat viršūnės išdidžios
- Snieguos žėrėjo kraujo gėlės.
1946
Klausimai: Laukinių rožių šlamesys
1. Ką kalbantysis pamato, pasiekęs kalno viršūnę ir pažvelgęs atgal?
Rašiniui: IšdidumasLaisvė
Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.
Tekstas: Šaltiniai.info. Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.