Bronius Krivickas · 1919–1952

Žiema

18-20 psl. iš 59·apie 10 min.·2 paaiškinimai·1 klausimas

18 psl.

  1. Žvilgėdama papuošalais iš stiklo ir kristalo,
  2. Skambiom sidabro kurpėm čiuoždama,
  3. Graži kaip pasaka ir kaip mirtis nubalus,
  4. Atėjo mūs šalin žiema.
  5. Tartum bekraštes kapines, laukus apmirusius
  6. Sukaustė milžiniška ir balta tyla.
  7. Tik girdis duslūs šūviai giriose:
  8. Tai pokši medžiai, nuo speigų skylą.
  9. O miško žvėrys kailiais apšarmotais
  10. Ir apšerkšnijusiais ragais
  11. Klajoja po tuščius ir baltus girios plotus,
  12. Kol juos nukauna badas ir speigai.
  13. Žiema yra žiauri. Ir josios šaltas grožis,
  14. Po stingstančiąja saule nuostabiai spindįs,
  15. Žėruoja deimantais ir pasakiškom rožėm
  16. Tenai, kur viešpatauja speigas ir mirtis.
  17. Žiema, ir man įrėmusi rankas krūtinėn
  18. Ir dvelkdama aštriu kvapu veidan,
  19. Sukaustyti manuosius sąnarius grasina,
  20. O kraują karštąjį sušaldyti ledan

19 psl.

  1. Ir, lyg baltaisiais šermuonėlių kailiais,
  2. Puriu švelniu sniegu mane apklot,
  3. Ir mano kapą nuostabiai išdailint,
  4. Kad būtų gera ir ramu miegot.
  5. Bet plaka man širdis stipriu vienodu pulsu
  6. Ir gyslom plaukia srovės šilumos,
  7. Ir, rodos man, tikrai aš dar nepulsiu
  8. Po grasančia ranka žiaurios žiemos.
  1. Tik jei staiga, likimo burtui puolus,
  2. Nuo kulkos tektų krist baltoj pusny,
  3. Ateik, žiema, prie mano šalto guolio
  4. Ir būki man švelni:
  5. Užkalk mane į melsvo ledo karstą,
  6. Susupus nuostabaus baltumo audiniais,
  7. O melsvą karstą šaltis teapžarsto
  8. Žėruojančiojo šerkšno garbiniais.
  9. Gulėdamas švelniam melsvų ledų pavėsy,
  10. Geroj ir amžinoj tyloj mirties,
  11. Aš grožį nuostabios žiemos mylėt mokėsiu,
  12. Pražydusį šešėly nebūties.

20 psl.

  1. Nes kai širdin tartum atšipę ietys
  2. Susimigdavo žiaurios kančios dygliai,
  3. Aš įpratau su ilgesiu žiūrėti
  4. Mirties bedugnėn, kur tyliai
  5. Gracingos fėjos patalą man kloja
  6. Sidabro ūko ir sapnų skaisčių
  7. Ir, kad užmigčiau amžiams, pabučiuoja
  8. šaltųjų lūpų bučiniu saldžiu.
  9. Todėl dabar, kada žiema įnirtus
  10. Pasauly siaučia su mirtim abi,
  11. Galiu aš smūgius jų iškęst tiesus ir tvirtas,
  12. Galiu švelniai užmigt puošniam žiemos glėby.

1946

Klausimai: Žiema

1. Ko kalbantysis prašo žiemos, jei jam tektų žūti nuo kulkos?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: MirtisGamta

Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.

Tekstas: Šaltiniai.info. Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.