Žiaurusis Dievas

15 psl.

1. Tėvų tėvai pavėsy ąžuolynų
2. Kūreno Tau ugnis šventas.
3. Perkūnu ir Pikuoliu jie Tave vadino.
4. Aukas Tau nešė. Siuntė Tau maldas.
5. Sutrupo aukurai. Ir išsisklaidė dūmai.
6. Užgeso amžinai šventos ugnies liepsna.
7. Tik man širdis pirmykščio pamaldumo,
8. Tartum senieji amžiai, kupina.
9. Bet prieš mane užaugai toks didingas,
10. Kad aš Tavoj didybėj paklydau,
11. Ir nežinau, kokia malda Tau tinka
12. Nei kokią auką reikia nešti Tau.

1. Tiktai, kai priešą piktąjį nukauju,
2. Į priekį puldamas, kovos ugny,
3. Aš Tau jo karštą kraują atnašauju
4. Tartum senovinis dievų žynys.
5. Ir kai man akys lyg dvi ugnys žiba,
6. Skausmingai degdamos nuo neramios minties,
7. Ir žvilgsnis atkaklus kaskart prieina ribą,
8. Nesiekęs erdvėje žvaigždynų paslapties,

16 psl.

1. Kai įtampoj dar vienas žingsnis žengtas
2. Grasina sielai sutema rūsčia
3. Ir, rodos, smilkinin, lyg peilis lenktas,
4. Įsismeigia aštri delčia.
5. Ir, rodos, žvaigždės ant kaktos liepsnoja
6. Savosios paslapties ugnim žiauria, –
7. Aš Tau šią kančią degančią aukoju
8. Ir artinuos Tavin per ją.
9. Mane šauki. Ir tan balsan sruvena
10. Gyvybės vilnys gyslose šiose,
11. Ir tartum žiedas ten atsilukštena
12. Ir švinta nuostabi dvasia.
13. Bet puola speigas. Siaubia vėtros grasios.
14. Daiktai nejautrūs sužeidžia žiauriai.
15. Ir įžūliai užlieja aušrą dvasios
16. Sukilę tamsūs kraujo sūkuriai.

1. Nei keikiu aš Tavęs, nei gailesčio maldauju:
2. Žinau, žiaurus Tu būsi amžinai,
3. Nes, rodos man, Tavoj krūtinėj kaujas
4. Du priešingi ir didūs milžinai.

17 psl.

1. Lyg lašas vėtroj jūrų bekraštybėj
2. Aš virpu mūšiuos jų didžiuos
3. Ir kaujuosi prieš nebūties tamsybę
4. Ir į Gigantą Šviesųjį veržiuos.
5. Neliauja kraujas iš žaizdų sravėti.
6. Kovoj palūžta smogianti ranka. –
7. Taip visada už pergalę mokėti
8. Turiu aš kraujo ir kančios auka.
9. Per šitą auką, nuoširdžią ir tyrą,
10. Ateis man atpirkimo valanda,
11. Ir tamsumos gelmė, kur sieloj tvyro,
12. Užgis iš lėto lyg pikta žaizda.
13. Užplūs mane Tavos šviesos malonė
14. Ir, tartum žiedas spindulių tvane,
15. Žėrėsiu žemės žydinčiuose kloniuos,
16. Kol nebūtis nukaus mane.

1946–1948