20 psl.
Išbudino mane, pašokau aš ir kambary apsidairiau:
Tekėjo saulė. Jos gaisrų pašvaistės
Kaskart liepsnojo vis plačiau.
Aš pažvelgiau į bundančius laukus. Ten pirmos darbininkų gretos
Iškėlė tartum maldai tvirtas, dideles rankas.
Taip gimė darbas. Dirbančių eilėn ir ašen įsijungti nuskubėjau
Per pievų lygumas plačias.
Man einant iš kalnų atskridęs lengvas rytmetinis vėjas
Kuždėjo: „Tavo laimė pakely...“
Ir žemė pro rasas, lyg džiaugsmo ašarom užlietas veidas,
Spindėjo nemirtinga, išdidi.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ką parodo senolės atsakymas, nors ji prisipažįsta nesupratusi daugelio žodžių?
Rašiniui: MeilėDarbasGimtinė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.