Kad kožnam, kas reiks, į čėso reikalą tikrą
Čiuptert irgi nutvert tuojaus su sauja galėsit.
Taip mus atsiųsdams pons amstrots mūs maloningas
Mums jūsų mylistą šį kartą paliepė sveikint,
Melsdams nuoširdžiai visus čėsu pasrūpint,
Kad man jus skvieruot ir kartais pliekt nereikėtų:
Nės didei biednų širdis jo gailisi būrų.
Taigi dabar pasakiau, kas man pasakyti reikėjo.
O jūsų mylistai, kad švęsit rudenį riebų,
Daug linksmybių velydams, pasiliecavoju.
Tikt n'užmirškit irgi manęs ir mano namelių,
Kad pulkais susikviesit į česnis pasilinksmint.
Jaugi gana šiamsyk, jau mielą vasarą baikim
Ir prieš rudenį, kas mums reiks, nugamint n'užsimirškim."
Gana.
Rudenio gėrybės
Ak, saulelė vėl nuo mūsų atstodama ritas
Irgi palikusi mus greita vakarop nusileidžia.
Vei kasdien daugiaus ji mums savo spindulį slepia;
O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiesia.
Vėjai su sparnais pamaži jau pradeda mūdraut
Ir šilumos atstankas išbaidydami šlamščia.
Todėl ir orų drungnums atvėsti pagavo
Irgi senystę jau graudena kailinius imtis.
Bobą su diedu blogu pas kakalį siunčia,
O kitus atšilt į stubą ragina lįsti
Ir valgius drungnus bei šiltą viralą valgyt.
Žemė su visais pašaliais įmurusi verkia,
Kad mūsų ratai jos išplautą nugarą drasko.
Kur pirm du kuinu lengvai mums pavežė naštą,
Jaugi dabar keturiais arkliais pavažiuoti nepigu.
Ratas ant ašies braškėdams sukasi sunkiai
Irgi žemes biaurias išplėšdams teškina šmotais.
Vei laukų sklypai visur skendėdami maudos,
O lytus žmonėms teškėdams nugarą skalbia.
Vyžos su blogais sopagais vandenį surbia
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.