Taip kad ir arkliai blogi šokinėdami žvengė.
O vei vėl tuojaus tas pats kvieslys pasirodė
Irgi beklykaudams kumelės nugarą daužė.
Tu nenaudėli, kam spardai kumelio šonus?
Ar negana, kad jį vos gyvą baudžiava lupo?
O tu su pentinais jam dar daugsini vargą?
Jok pamaži, žioply, nemušk be reikalo kuiną!
Juk girdi, rytoj reikės į girę važiuoti,
O poryt mažu reiks parvežint didelį pilvą.
Taip jam, kaip girdėjot, būriškai besispardant,
Štai tuo pro vartus rėdytą parvežė porą,
Ant kurios švents vyskupas pas dievstalį šventą
Vinčiavodams kaip reik žegnonę buvo padėjęs.
Gentys ir kaimynai, jau visi susibėgę
Ir jaunikį su marčia pasveikinę dailiai,
Tuo gardžiai pavitot į Krizo suvedė namą.
Krizas irgi močiutė jo, surukusi boba,
Gėrėjos didei dukters sulaukusiu svodbą.
Nės Ilzbutė, jų dukčiutė, buvo paskiausi
Ir prieg tam už šulco į Taukius nutekėjo.
Todėl tėvai jos, sukvietę giminę visą,
Tytveik daug dėl to kaštavos irgi steliavos.
Karvių tris berždžias, o jaučių du mėsinėjo;
Bet kiek kiaulių bei avių, mėsininks nerokavo;
Ale žąsų bei vistų vos viena pasiliko.
Tas mėsas visokias, šiaip ir taip sukapotas,
Krizo kukorius taip smarkiai pleškino svodbai,
Kad ant ūlyčių visur ūžims pasikėlė,
Ir kaimyns Pauluks dėl to didei nusigando.
Taip išvirtus jau valgius iš katilo semdams,
O pečenkas su kabliais iš kakalio traukdams,
Petras kukorius, kaip girdit, buvo sutaisęs
Irgi svečiams išalkusiems vis ragino siūlyt.
Tušė, staltieses tuojaus atnešusi plonas,
Svodbiškai kaip reik išrėdė didelį stalą.
O po tam kviesliai greiti daug sunešė valgių:
Jautienos riebios, kiaulienos irgi žąsienos,
Plaučių bei kepenų, bei daugel sutintų blėkų.
Svotams taip po tam Tėvemūs šventai pasiskaičius
Ir krikščioniškai pas stalą jau susisėdus,
Krizas savo svečius meilingai ragino valgyt
Ir, kaip dūšiai reik, pasisotint ir paslinksmint.
Štai tuojaus Enskys, ištraukęs didelį peilį,
Virtas ir keptas mėsas padalyt pasisiūlė.
Bet, kaip ponai daro, tranšieruot nemokėdams,
Tuo su nagais kaip būrs lašinių šmotus nusitvėrė
Ir skvarbydams ant torielių sumetė stukiais;
Nės prisirijęs jau nenumanė madagiai elgtis.
Ale svečių keli brangvynų pluk prisisurbę,
Tokius taip grečnus šmotus pamatyt negalėjo;
O kiti, taip jau girti, neturėdami peilių
Ir su rankomis apgniaužę, lašinius ėdė,
Taip kad jų taukai per barzdą jau nulašėjo.
Nės jie mislijo, kad būrs, pas Krizą sėdėdams,
Kloniotis ir poniškai pasielgt neprivalo.
Taipgi bevalgant jau ir būriškai besidžiaugiant,
Krizas šūkterėjo; štai tuo tarnai pasirodė
Ir alaus macnaus su drogais atnešė bačką;
O kviesliai, su kragais svodbiškais susibėgę,
Pyvo sudrumsto malkus tikt košia, tikt košia.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip aprašomos Ilzbutės vestuvės ir kas jose nutinka?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Rudens dalyje Krizas išleidžia jauniausią dukterį Ilzbutę už šulco: pjaunamos karvės, jaučiai, kiaulės ir avys, kukorius Petras verda ir kepa, Tušė dengia stalą plonomis staltiesėmis, svečiai sukalba „Tėvemūs“ ir sėda valgyti. Bet greitai jie prisigeria ir pamiršta poterius, Dočys nuvirsta po suolu, o du nekviesti kaimynai, Slunkius ir Pelėda, sugadina linksmybę, kol Enskys juos beržiniu išveja. Iškart po to primenama, kad ir ponai, „poniškai daugsyk prisiriję“, elgiasi ne geriau. Vestuvės čia yra ir papročių aprašymas, ir įspėjimas apie saiką.
Rašiniui: DoraDarbasBūrai ir ponai
2. Už ko išteka Krizo dukra Ilzbutė?
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.