Kišk žąsis, pyles, vištas į didelį puodą;
Skersk daglus paršus, pasiskersk nutukusią kiaulę;
Valgyk sveiks dešras, iš kruopo sau pasidaręs.
Imk raumens stukius, sukapojęs kimšk smageninę;
O kad dar negana, nusitvėręs didelę žarną,
Kimšk drąsa plaučius, n'atbok, kad plyšdama driksters,
Ir kepenų n'užmiršk, kad storą pridrebi dešrą;
Nės tokie daiktai tau gal didei susigadyt.
Juk žinai, koks kūds daugsyk pavasario čėsas.
Ar ne gerai, kad dar per mėšlus spirgini spirgus
Ir kad per rugius į mielą baudžiavą bėgdams
Argi namėj ką veikdams sau išsišutini kumpį?
"Rods, - tarė Lauras, - su miera vis reik pasipurtint.
Proto reik, kad ką rudens čėse mėsinėji,
O kad čėrauji, vėl reik su razumu čėraut.
Ar tai prots, kad kas, sulaukęs rudenį riebų,
Vis besijuokdams ir dainuodams lašinius ėda
Ir prisiryt aklai kasdien į karčemą lenda?
Juk girdėjot jau, kaip ans Dočys, šokinėdams
Ir kasdien girtuodams bei durnai smaguriaudams,
Iš bėdos paskiaus kaip smirdas ubagui teko.
Vaike, privalgydams ir gerdams mandagiai elkis.
Mets tur daug dienų, ik visas jis pasibaigia,
O kožna diena daug kąsnių nor pasisotint.
Pusryčiai kasdien ir pietūs, ir vakarienė
Skilvį permaldyt ir ramdyt pašaro stena;
O dar irgi paludieniai daugsyk išsišiepę,
Kad darbai laukų prasiplatina, lūkuria šmotų.
Taigi ne vis kasdien nei svodbą didelę keldams
Ir nei kokias krikštynas padarydams čėrauk!
Ne kasdien vis su smalstumais vėdarą linksmink
Irgi ne vis durnai ir taip sau uždarą pūstyk,
Kad paskiaus valgius tau reiks išpliurpt nedarytus.
Pastarnoks su morkais, ropės irgi repukai,
Barščiai su burokais bei rauginta lapienė,
Žirniai, kad su pupoms juos iššutinti puode,
Ir šiupinys gardus, taip jau ir mandagi gručė
Su kisielium, kad juos sau išpleškini virdams,
Ar po tam visaip virti kartupelių valgiai
Ir kelmučiai, kad juos sau su uždaru verdi, -
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.