Metai89-91 psl. · apie 10 min.
Rudenio gėrybės61% kūrinio
89 psl.

Kišk žąsis, pyles, vištas į didelį puodą;

Skersk daglus paršus, pasiskersk nutukusią kiaulę;

Valgyk sveiks dešras, iš kruopo sau pasidaręs.

Imk raumens stukius, sukapojęs kimšk smageninę;

O kad dar negana, nusitvėręs didelę žarną,

Kimšk drąsa plaučius, n'atbok, kad plyšdama driksters,

Ir kepenų n'užmiršk, kad storą pridrebi dešrą;

Nės tokie daiktai tau gal didei susigadyt.

Juk žinai, koks kūds daugsyk pavasario čėsas.

Ar ne gerai, kad dar per mėšlus spirgini spirgus

Ir kad per rugius į mielą baudžiavą bėgdams

Argi namėj ką veikdams sau išsišutini kumpį?

"Rods, - tarė Lauras, - su miera vis reik pasipurtint.

Proto reik, kad ką rudens čėse mėsinėji,

O kad čėrauji, vėl reik su razumu čėraut.

Ar tai prots, kad kas, sulaukęs rudenį riebų,

Vis besijuokdams ir dainuodams lašinius ėda

Ir prisiryt aklai kasdien į karčemą lenda?

Juk girdėjot jau, kaip ans Dočys, šokinėdams

Ir kasdien girtuodams bei durnai smaguriaudams,

90 psl.

Iš bėdos paskiaus kaip smirdas ubagui teko.

Vaike, privalgydams ir gerdams mandagiai elkis.

Mets tur daug dienų, ik visas jis pasibaigia,

O kožna diena daug kąsnių nor pasisotint.

Pusryčiai kasdien ir pietūs, ir vakarienė

Skilvį permaldyt ir ramdyt pašaro stena;

O dar irgi paludieniai daugsyk išsišiepę,

Kad darbai laukų prasiplatina, lūkuria šmotų.

Taigi ne vis kasdien nei svodbą didelę keldams

Ir nei kokias krikštynas padarydams čėrauk!

Ne kasdien vis su smalstumais vėdarą linksmink

Irgi ne vis durnai ir taip sau uždarą pūstyk,

Kad paskiaus valgius tau reiks išpliurpt nedarytus.

Pastarnoks su morkais, ropės irgi repukai,

Barščiai su burokais bei rauginta lapienė,

Žirniai, kad su pupoms juos iššutinti puode,

Ir šiupinys gardus, taip jau ir mandagi gručė

Su kisielium, kad juos sau išpleškini virdams,

Ar po tam visaip virti kartupelių valgiai

Ir kelmučiai, kad juos sau su uždaru verdi, -

91 psl.

Vislab bus gardu ir tau didei susigadys,

Kad kasdien kaip reik bandysi mandagiai čėraut

Irgi bečėraudams kitų dienų paminėsi.

Ale nepyk, gaidau, kad žodį dar pasakysiu!

Tarp lietuvninkų daugsyk tūls randasi smirdas,

Kurs, lietuviškai kalbėdams ir šokinėdams,

Lyg kaip tikras vokietis mums gėdą padaro.

Daug tarp mūs yra, kurie, durnai prisiriję,

Vokiškas dainas dainuot ir keikt pasipratin,

Ir kaip vokiečiai kasdien į karčemą bėga.

Todėl tūls žioplys, supliurpęs visą zopostą,

Kartais pusnuogis ant apjuoko rėplinėja.

Jūs pustelninkai, ar tam dievs savo gėrybes

Mums kasdien ir taip dosniai dovanoja,

Kad mes jas tikt vis kaip kiaulės ėsdami rytum?

Pilvą rods kasdien protingai reikia palinksmint.

Bet ir, kas ant pilvo reik, vis turime rūpint."

"Tai jau vis tiesa, - švepluodams ištarė Bužas; -

Žinom juk visi, kaip mes nuoginteli gemam,

Taip didžiausias pons, kaip mes, vyžoti nabagai,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kuo remiasi Bužo mintis, kad ponas ir būras lygūs?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Žmogaus vertėKilmėBūrai ir ponai

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.