Vislab bus gardu ir tau didei susigadys,

Kad kasdien kaip reik bandysi mandagiai čėraut

Irgi bečėraudams kitų dienų paminėsi.

Ale nepyk, gaidau, kad žodį dar pasakysiu!

425Tarp lietuvninkų daugsyk tūls randasi smirdas,

Kurs, lietuviškai kalbėdams ir šokinėdams,

Lyg kaip tikras vokietis mums gėdą padaro.

Daug tarp mūs yra, kurie, durnai prisiriję,

Vokiškas dainas dainuot ir keikt pasipratin,

430Ir kaip vokiečiai kasdien į karčemą bėga.

Todėl tūls žioplys, supliurpęs visą zopostą,

Kartais pusnuogis ant apjuoko rėplinėja.

Jūs pustelninkai, ar tam dievs savo gėrybes

Mums kasdien ir taip dosniai dovanoja,

435Kad mes jas tikt vis kaip kiaulės ėsdami rytum?

Pilvą rods kasdien protingai reikia palinksmint.

Bet ir, kas ant pilvo reik, vis turime rūpint."

"Tai jau vis tiesa, - švepluodams ištarė Bužas; -

Žinom juk visi, kaip mes nuoginteli gemam,

440Taip didžiausias pons, kaip mes, vyžoti nabagai,

Ciesorius taip jau, kaip jo skaroti padonai;

Ubags taip, kaip pons kytriausias, užgema glūpas,

Ir taip viens, kaip kits, iš papo moterų surbia.

Pons šilkuos, o būrs šiauduos verkšlen pasislėpęs,

445Ik abu po to protingai pradeda mislyt.

Būrui taip, kaip ir ponačiui, kad susiderkia,

Reik su marškonio sklypu pasturgalį šluostyt

Ir jo vystyklus biaurius su vandeniu plauti.

Ak, nepadyvyk man dėl tokio dyvino žodžio;

450Juk žinai, kad vis tiesa, ką čia suvapėjom.

Taip kiekviens žmogus vargingai pradeda žioptert,

Kad jis iš tamsos į svieto ritasi šviesą

Ir po tam lopšyj sapnuodams šaukia pagalbos;

Viens taip jau, kaip kits, užgimdams užgema blogas.

455Kad ponačius į garbingą patalą deda,

O būrus prastus į tamsų pašalį kiša

Ar suvystytus ant menko padeda demblio,

Kiek jie, mislyk tikt, sau patys atneša lobių?

Ponų dar nei viens su kardu negimė sviete,

460O tarp būrų vėl nei viens sau n'atnešė žagrę