Moljeras · 1622–1673

V veiksmas

72-89 psl. iš 89·apie 35 min.·10 paaiškinimų·4 klausimai

72 psl.

I reginys.

ORGONAS, KLEANTAS.

KLEANTAS.

  1. Kur tamsta išbėgi?

ORGONAS.

  1. Bene aš žinausi?

KLEANTAS.

  1. Manau, kad mums reikia visiems susirinkus
  2. del įvykio šito bendrai pasitarti.

ORGONAS.

  1. Dėžutė, dėžutė, del jos nusiminęs
  2. labiau, kaip del kitko, kas čia pasidarė.

KLEANTAS.

  1. Šitoji dėžutė kažin koks slapukas.

ORGONAS.

  1. Išbėgdamas Argas man jąją paliko
  2. ir tiek tepasakė, kad ten uždaryti
  3. įvairūs jo raštai, kuriuos vyriausybė
  4. jeigu pamatytų, pasmerktų tuoj Argą,
  5. turtus jo atimtų, taip bent supratau aš.

KLEANTAS.

  1. Kam tamstai reikėjo kitam ją įduoti?

ORGONAS.

  1. Kadangi rūpėjo – Tartifui išdėsčiau...
  2. Jis sąžinę mano visai nuramino,
  3. jo išvadai rodės kuo taisyklingiausi.
  4. Jis sakės turįs pas save ją paimti:
  5. jeigu, mat, kratytų, ar klaustų dėžutės,
  6. tai aš užsiginti ramiausiai galėčiau,
  7. prisiekti galėčiau, nedrumsdamas sielos.

KLEANTAS.

  1. Ir turtą užrašęs ir dėžę įdavęs

73 psl.

  1. visai atsidūrei Tartifo žabangos.
  2. Visad man atrodė, turiu pasakyti,
  3. jog neapgalvotai elgeisi iš pradžių.
  4. Biaurybė, matydams akis kaip apdūmęs,
  5. žiūrėjo daugiau kaip naudos sau ištraukti.
  6. Reikėjo ištirti, reikėjo pažinti...

ORGONAS.

  1. Toksai pavyzdingas, kilnumo paveikslas,
  2. veidmainio tur sielą ir budelio širdį.
  3. Ir aš varguose jį pamatęs, priglaudęs...
  4. ne, ne, – to gana man, dabar jau žinosiu,
  5. kas tie šventuolėliai, biaurėtis tik jaisiais.
  1. Nuo šiandien už velnią jiems būsiu blogesnis.

KLEANTAS.

  1. Turėki nors saiko, iš vieno juk galo
  2. į kitą blaškaisi ramybės nustojęs,
  3. teisybės nemoki atrast viduryje.
  4. Dabar, kai patyrei, kaip tamstą apgavo
  5. šventumo šydu savo veidą pridengęs,
  6. piktumas apjakino tamstą šiandieną.
  7. Ir tai, ką padarė biaurus tas melagis,
  8. tuoj nori primesti tikram maldingumui.
  9. Del to kad tas niekšas ir sukčius, vagilis,
  10. manai, kad kas meldžias, tas jau apsimetęs,
  11. manai, kad nebėra kilnaus dievotumo.

74 psl.

  1. Tegul laisvamaniai sau šitaip protauja,
  2. mums reikia, kas dora mokėti atskirti
  3. nuo to, kas tik rodytis doras tenori.
  4. Prasmės maža pagarbą reikšti iš anksto
  5. ar žmogų paniekinti jo nepažinus.
  6. Jeigu ir suklysti dar sykį reikėtų –
  7. tai pasitikėti geriau, kaip įtarti.

II reginys.

ORGONAS, KLEANTAS, DAMISAS.

DAMISAS.

  1. Tas niekšas jau tamstai grasina, tėveli,
  2. užmiršta, kiek gero yra jis patyręs,
  3. iš tamstos gerumo sau ginklą padarė...
  4. Bausmės tėra vertas toksai išdidumas.

ORGONAS.

  1. Teisybė, sūneli, aš tuo kankinuosi.

DAMISAS.

  1. Tik leiskit, jam reikia ausis nukapoti.
  2. Tokiam nusileisti, tai dar jį padrąsint –
  3. einu ir tuoj galą aš jam padarysiu,
  4. kitaip neišbrisim iš viso to triukšmo.

KLEANTAS.

  1. Jaunystė čia kalba, kitaip ji negali.
  2. Valdytis patarčiau: tokiais jau laikais ir
  3. prie tokio valdovo mums tenka gyventi,
  4. kad tas kur smarkauja – bylos nelaimėja.

75 psl.

III reginys.

PONIA PERNELLE, ORGONAS, ELMIRA, KLEANTAS, MARIJONA, DAMISAS, DORINA.

PONIA PERNELLE.

  1. Kažkokias baisiausias naujienas man sako.

ORGONAS.

  1. Ką tamstai apsakė, – patsai aš regėjau.
  2. Ir tamsta matai jau, kaip man užsimoka
  3. tasai, kuriam leidžiau sušilti, atkusti,
  4. benamį ir driskį priėmęs, kaip brolį,
  5. jam dovanas pyliau ir dukrą žadėjau,
  6. turtus užrašiau jam, o tuo pat metu ta
  7. šlikštybė viliojo ir gundė man žmoną.
  8. Pačiam man grasina už visą gerovę,
  9. kur neišmintingai aš jam dovanojau,
  10. mane išvaryti. Mane jis ten stumia,
  11. iš kur jį ištraukiau,

DORINA.

  1. Tai vargšas žmogelis.

PONIA PERNELLE.

  1. Sūnau, aš niekad tuo ir nepatikėsiu,
  2. kad jisai galėtų taip tau nusidėti.

ORGONAS.

  1. Sakiau juk.

PONIA PERNELLE.

  1. Visi jam pavydi ir šneka.

ORGONAS.

  1. O motin, ką nori man tuo pasakyti.

PONIA PERNELLE.

  1. Keistai jūs gyvenat, del to jo nekenčiat.

ORGONAS.

  1. Ne apie kentimą dabar mes kalbėsim,

76 psl.

  1. bet tamsta girdėjai, kas mums jau įvyko.

PONIA PERNELLE.

  1. Mažam tau dar esant, kalbėjau ne sykį:
  2. dorovė pasaulyje turi kentėti;
  3. pavydas nemiršta, nors tiems, kur pavydi,
  4. ir tenka numirti.

ORGONAS.

  1. Ką tamsta kalbi man?

PONIA PERNELLE.

  1. Visi, kur pavydi, tai išsigalvojo
  2. ir tau prišnekėjo; – nereikia tikėti.

ORGONAS.

  1. Patsai aš girdėjau, patsai aš regėjau.

PONIA PERNELLE.

  1. O niekas negali niekad išmatuoti,
  2. kiek piktas liežuvis priloti įstengia.

ORGONAS.

  1. Motute, negundyk, aš keikti pradėsiu:
  2. pačiam man bežiūrint jis siekė... kėsinos...

PONIA PERNELLE.

  1. Piktieji liežuviai nuodus tik nešioja,
  2. ir niekas negali nuo jų apsidrausti.

ORGONAS.

  1. Ar tamsta klajoji, ar nesupranti jau,
  2. ką reiškia matyti, žiūrėti, matyti...
  3. Va šitom dviem savo akim pamatyti.
  4. Argi teišgirsi, kai plyšiu berėkdams?

PONIA PERNELLE.

  1. Dažniausiai mūs akys klaidingai pamato,
  2. nereikia jomis tiek ir pasitikėti.

ORGONAS.

  1. Pasiusiu bežiūrint

PONIA PERNELLE.

77 psl.

  1. Žmogus juk suklysta,
  2. tokios prigimties jis, ir geras dažnai mums
  3. atrodo lyg blogas, ir tau pasirodė.

ORGONAS.

  1. Bučiuoti jis siekė čia pat mano žmoną,
  2. mačiau, koks jis geras.

PONIA PERNELLE.

  1. Jei kaltinti nori,
  2. tai reikia atrasti tam priežastį rimtą,
  3. gerai įsitikinti, kolei prabilsi.

ORGONAS.

  1. Geriau dar?! Po plynių, ar nori, o motin,
  2. kad jis man bežiūrint... aš kokią kvailybę
  3. galiu pasakyti...

PONIA PERNELLE.

  1. Pažįstu jo sielą:
  2. maldoj ji paskendus. Netilpsta galvoj man,
  3. kad jis taip darytų, kaip jūs čia man sakot.

ORGONAS.

  1. Jei tamsta nebūtumei motina mano,
  2. tai iš to piktumo – ką taip pasakyčiau...

DORINA.

  1. Pasaulyje viskas taip sukas aplinkui:
  2. mumis netikėjai, štai netiki tamsta.

KLEANTAS.

  1. Del niekų čia ginčas. Mums rūpintis reikia,
  2. kaip gintis nuo šito begėdžio puolimo,
  3. ir snaust pavojinga, – jis gali laimėti.

DAMISAS.

  1. Ar jojo plėšrumas net tiek užsimotų?!

ELMIRA.

  1. Manau, kad prasmės nėr ką nors jam sakyti,

78 psl.

  1. koksai jis dėkingas, visi jau pamatėm.

KLEANTAS.

  1. Nėra ko tikėtis: jis bus sugalvojęs
  2. biauriausių suktybių tai bylai paremti,
  3. privirs čia mums putros ir pinklių prinarstys,
  4. nes ginklas jo rankoj. Kaip tamsta galėjai,
  5. raštus tuos padaręs, su juo griežtai elgtis?

ORGONAS.

  1. Teisybė, teisybė, bet ką man daryti?
  2. Aš, tiesą išvydęs, – užsidegiau keršyt
  3. ir nebegalėjau jau susivaldyti.

KLEANTAS.

  1. Labai aš norėčiau, kaip nors padaryti,
  2. kad tamsta galėtum su juo susitaikint.

ELMIRA.

  1. Jei būčiau žinojus, koks ginklas jo rankoj,
  2. nebūčiau pradėjus tiek triukšmo daryti.

ORGONAS (Dorinai, matydamas Loyal'į įeinant)

  1. Ko tas čia dar nori, tu bėk, sužinoki,
  2. aš taip nusiteikęs, kad svečio nenoriu.

IV reginys.

ORGONAS, PONIA PERNELLE, MARIJONA, ELMIRA, KLEANTAS, DAMISAS, DORINA, LOYAL'IS.

LOYAL'IS (Dorinai teatro gilumoje).

  1. Sveika būk, sesute, prašau padaryti,
  2. kad teiktųsi ponas...

DORINA.

79 psl.

  1. Draugijoje ponas
  2. ir svetimo nieko priimti negali.

LOYAL'IS.

  1. Ne poną gaišinti, ar pykint atbėgu, –
  2. tikiuosi gerai jį nuteikti galėsiąs,
  3. nes jam jau tai rūpi, ką aš pasakysiu.

DORINA.

  1. Kuo tamsta vardu, kaip aš ponui pranešiu?

LOYAL'IS.

  1. Prašau tik pranešti, kad ponas Tartifas
  2. mane čia atsiuntęs del pono gerovės.

DORINA (Orgonui).

  1. Žmogus tas atėjęs tik prašos malonės
  2. su tamsta kalbėtis. – Tartifas jį siuntęs,
  3. jis mano, kad tamsta patenkintas būsi.

ORGONAS (Kleantui).

  1. Jis, tur būt, ateina sutaikinti mudu.
  2. Kaip jįjį priimti, ir ką man sakyti?.

KLEANTAS (Orgonui).

  1. Turi paklausyti, ko jie dabar nori.

LOYAL'IS (Orgonui).

  1. Aš sveikinu tamstą. Dangus tepražudo
  2. kiekvieną jūs priešą, o tamstą telaiko
  3. globoj ir malonėj.

ORGONAS (tyliai Kleantui).

  1. Aš būsiu įspėjęs:
  2. plonai jau jie kalba, jie ieškosi kelio.

LOYAL'IS.

  1. Brangus man tas namas; vėlioniui dar tėvui
  2. man teko tarnauti.

ORGONAS.

  1. Atleisk, meldžiamasis,

80 psl.

  1. man gėda, kad tamstos aš dar nepažįstu.

LOYAL'IS.

  1. Normandijoj gimęs, vardu Loyal'is,
  2. ką taria teisėjai, man vykdyt paskirta.
  3. Visi man pavydi, nes, Dievo pagalba,
  4. ketvirtą jau dešimtį metų garbingai
  5. einu tą tarnybą. Ir gerbiamajam
  6. turiu tuoj įteikti, leidimo paprašęs,
  7. tą štai nutarimą...

ORGONAS.

  1. Tai tamsta man šičia...

LOYAL'IS.

  1. Nereikia karščiuotis, tai įvykis menkas:
  2. tai vien tik liepimas su savo šeimyna
  3. baldus pasiimti ir tuoj išsikraustyt, –
  4. neatidėliojant ir neprieštaraujant.

ORGONAS.

  1. Iš čia man išeiti?

LOYAL'IS.

  1. Taip, taip, gerbiamasis,
  2. ir neprieštaraujant, nes tamsta žinai juk:
  3. geriausiojo pono Tartifo čia viskas.
  4. Ką tamsta turėjai, dabar jisai valdo.
  5. Rašte parašyta labai taisyklingai.
  6. Turiu aš tą raštą, prieš jį nepapūsi.

DAMISAS (Loyal'iui).

  1. Akiplėša tamsta, stebėtis tik reikia...

LOYAL'IS.

  1. Aš ne į ponaitį kreipiausi, į poną.
  2. Meilus ir ramus jis, gerai, mat, supranta,
  3. ką pareigos liepia ir nepasipriešins

81 psl.

  1. tiesos nusprendimui.

ORGONAS.

  1. Tačiau pasakysiu...

LOYAL'IS.

  1. Žinau, gerbiamasis, ir už milijoną
  2. juk maišto nekelsi, toks būdamas tauras,
  3. man vykdyti leisi, kas čia įsakyta,

DAMISAS.

  1. Tokiam geradariui tik šonus iškaršti.

LOYAL'IS (Orgonui).

  1. Jei tamsta neliepsi sūneliui nutilti,
  2. arba pasitraukti, aš priverstas būsiu
  3. nors ir nenorėčiau, ir man nemalonu –
  4. tuoj skundą rašyti ir bylą iškelti.

DORINA (į šalį).

  1. Tiesos tas atstovas suktos padermės bus.

LOYAL'IS.

  1. Tokį gerą žmogų, kaip tamsta, ponuli,
  2. aš myliu, gerbiu ir del to tik ėmiausi
  3. sprendimą šį vykdyt, kad tamstai įtikčiau.
  4. Kas tamstos nemyli, arba nepažįsta,
  5. galėtų labai čia šiurkščiai pasielgti.

ORGONAS.

  1. O kas jau begali blogesnio dar būti,
  2. kaip liepti iš gimtojo namo išeiti?!

LOYAL'IS.

  1. Bet tamstai galybę juk laiko aš duodu, –
  2. lig pat rytoj ryto. Tiktai šitą naktį
  3. patsai čia nakvosiu, paėmęs bent dešimtį
  4. savo vyrukų, tyliai ir be triukšmo,

82 psl.

  1. – pavidalo deliai – taip tamstai ramiau bus.
  2. Vien teiksitės tamstos, pirma negu gulsit
  3. nuo tų visų durų raktus man įduoti.
  4. Patsai aš dabosiu, kad tamstos galėtut
  5. ramiausiai ilsėtis. Rytojaus sulaukus,
  6. vikriai teks jums suktis, kad viską iškrausčius.
  7. Alvieną daiktelį padės mano vyrai
  8. į lauką išnešti. Jau čia, iš tikrųjų,
  9. aš tamstai parodau daugiau palankumo,
  10. kaip kitas kas norint. Todel ir prašysiu,
  11. kad niekas iš tamstų, kai pareigą eisiu,
  12. manęs netrukdytų.

ORGONAS (į šalį).

  1. Iš to, kas man liko, –
  2. tuoj šimtą auksinių pakločiau ant stalo
  3. už vien tą smagumą jam rėžti į snukį,
  4. kad kūliais apvirstų.

KLEANTAS.

  1. Daugiau pagadinsi.

DAMISAS.

  1. Kas jojo drąsumas! Taip niežti man delną:
  2. pakęsti sunku man ir susivaldyti.

DORINA.

  1. Ir nugara tamstos ir apvalios strėnos
  2. prašytis tik prašos sau pagalio gero.

LOYAL'IS.

  1. Valdyki liežuvį, mane kas įžeidžia,
  2. kad ir moteriškė, – gaus cypėj sėdėti.

KLEANTAS.

83 psl.

  1. Dabar mums užtenka, pabaigti jau reikia,
  2. palik tą liepimą ir nėšinkis sveikas.

LOYAL'IS.

  1. Sudievu, mes greitai vėl pasimatysim,
  2. dangus tegul laiko visus jus džiaugsmingus.

ORGONAS.

  1. Nusprokit abudu su savo Tartifu.

V reginys.

ORGONAS, PONIA PERNELLE, ELMIRA, MARIJONA, DAMISAS, DORINA.

ORGONAS.

  1. Iš to, kas įvyksta, o mano motute,
  2. dabar jo suktybės aiškesnės jau tamstai.

PONIA PERNELLE.

  1. Stebiuosi, stebiuosi, lyg iš debesų
  2. ašai būčiau nukritus, kas laukti galėjo...

DORINA (Orgonui).

  1. Be reikalo tamsta čia skųstis pradėjai
  2. ir kaltint Tartifą už jo gerą širdį.
  3. Tikrai, jog jis tamstai vien gero tetrokšta;
  4. jį artimo meilė taip moko daryti.
  5. Jis žino, kaip kenkia išganymui turtas,
  6. į dangų įeiti tik kliūtį padaro, –
  7. tą kliūtį jis tamstai iš kelio ir ima.

ORGONAS.

  1. Tylėk! Visados tau tai reikia sakyti.

KLEANTAS (Orgonui).

  1. Eime, gal atrasim kur nors patarimo.

ELMIRA.

84 psl.

  1. Rėkte reikia rėkti, to niekšo elgimos
  2. jo akiplėšumą teisme jei žinotų,
  3. kitaip jie nuspręstų ir raštų vertybę.

VI reginys.

VALERAS, ORGONAS, PONIA PERNELLE, ELMIRA, KLEANTAS, MARIJONA, DAMISAS, DORINA.

VALERAS.

  1. Skaudu man be galo taip tamstą surūpint,
  2. bet aš netikėtai pavojų pažinęs,
  3. turiu tuoj pranešti, ką draugas man sakė.
  4. Žinodams, kad tamstos šeima artima man,
  5. jis taip jau padarė, na kaip – nesakysiu,
  6. gana kad jis gavo iš slaptojo skyriaus
  7. žinoti, jog tamstai didžiausias pavojus.
  8. Belieka, kur akys nuves, iš tėvynės
  9. išbėgti negaištant, jei gelbėtis nori.
  10. Tas niekšas Tartifas apskundė karaliui,
  11. o skundui paremti turėjo jis dėžę,
  12. nes tamsta slapstei juk raštus, kur paliko
  13. žmogus mūsų valdžiai labai nusikaltęs.
  14. Karalius jau liepė suimti tuoj tamstą.
  15. Tartifui net pavesta tą atlydėti,
  16. kuriam įsakyta, kad tamstą suimtų.

KLEANTAS.

85 psl.

  1. O tai jau biaurybių biaurybė tikriausia!
  2. Štai, kaip sugalvojo paveldėti turtą.

ORGONAS.

  1. Aš jums pasakysiu: jis pragaro šliužas.

VALERAS.

  1. Maldauju, skubėkim, gal visa pražūti.
  2. Prie durų jau laukia arkliai pakinkyti,
  3. o čia štai auksiniai, – kelionei reikės jų,
  4. negaiškim, negaiškim, aš pats palydėsiu
  5. į vietą, kur jokio pavojaus nebėra.
  6. Tikiuosiu – išbėgsim.

ORGONAS.

  1. Tiek gero iš tamstos.
  2. Deja, gal, linksmesnei mums dienai prašvitus,
  3. galėsiu ir aš atsilyginti tamstai.
  4. To Dievo prašysiu. Sudie jums, – kaip nors čia
  5. reikės pasirūpint...

KLEANTAS.

  1. Skubėkit, skubėkit,
  2. kaip nors mes išbrisim...

VII reginys.

TARTIFAS, KARALIAUS VALDININKAS, PONIA PERNELLE, ORGONAS, ELMIRA, KLEANTAS, MARIJONA, DAMISAS, VALERAS, DORINA.

TARTIFAS.

  1. Iš lėto, iš lėto, nėra ko blaškytis,
  2. juk nebeišbėgsi ir nepasislėpsi:
  3. karalius man liepė, – suimti atėjom.

ORGONAS.

  1. O tu, išdavike, tą baisųjį smūgį

86 psl.

  1. prirengęs, atbėgi dar pasityčioti:
  2. čia tavo niekšybių visų bus vainikas.

TARTIFAS.

  1. Tie užsipuolimai manęs neužgauna,
  2. del meilės dangaus aš mokėsiu kentėti.

KLEANTAS.

  1. Kuklumo šaltinis.

DAMISAS.

  1. Jis dangų pašiepia.

TARTIFAS.

  1. Piestu norint šoksit – manęs tai nejaudins.
  2. Man pareigos šventos, ir jų težiūrėsiu.

MARIJONA.

  1. Taries, gal, jau tamsta garbės daug įgysiąs,
  2. arba ką nors gero esi čia padaręs?

TARTIFAS.

  1. Gana pagalvoti, mane kas atsiuntęs,
  2. jau reikia garbingą tą žygį vadinti.

ORGONAS.

  1. Argi užmiršai jau, o tu, nedėkingas,
  2. iš kokios aš balos tave išsitraukiau.

TARTIFAS.

  1. Aš neužmiršau to, ką man esi daręs,
  2. bet ištikimumas karaliui man liepia
  3. suprasti, kur pareigos mano didžiausios,
  4. jos tai užgesino ir tą dėkingumą:
  5. joms aš paaukočiau ne tik mano tėvą,
  6. bičiulį, ar žmoną, – pats galvą padėčiau.

ELMIRA.

  1. Melagių, melagis.

DORINA.

  1. Kas šventa, kas dora –
  2. skraiste jam tarnauja biaurumui pridengti.

KLEANTAS.

87 psl.

  1. Jei tamsta sakaisi, kad į šitą žygį
  2. bus ištikimumas patsai pastūmėjęs,
  3. tai ko jau tylėjai, ko laukei, kol vyras
  4. sugavo jam žmoną viliojant ir gundant,
  5. ir kaip iš namų jisai ėmė varyti,
  6. tada kuogreičiausiai nubėgęs apskundei.
  7. O jei jis ir kaltas, tai jau meldžiamasis,
  8. kokia čia kilnybė jam turtą išplėšti?

TARTIFAS (karaliaus valdininkui).

  1. Jau teikis čia tamsta mane išvaduoti,
  2. gana tų rėksnių man, įvykinti reikia,
  3. kas mums įsakyta. Prašau nebegaišti.

KARALIAUS VALDININKAS.

  1. Per ilgai aš laukiau – įvykinti reikia,
  2. juoba kad ir tamsta pats ragini skubint.
  3. Tegul tat įvyksta: tuojau su manim eik, –
  4. kalėjimas laukia.

TARTIFAS.

  1. Manęs juk nelaukia.

VALDININKAS.

  1. Taigi, kad tai tamstos.

TARTIFAS.

  1. Už ką man kalėti?

VALDININKAS.

  1. Tai aiškinti tamstai visai man nerūpi.
  2. (Orgonui) Jau audra praėjo, tat nusiraminki.
  1. Tai laimė, kad turime tokį karalių,
  2. kurs kiaurai supranta žmonių tų vertybę
  3. ir jis apgavikų didžiausiasis priešas,

88 psl.

  1. Šis, skųsti nubėgęs, patsai tuoj įkliuvo.
  2. Karalius pamatęs jo visą biaurumą,
  3. rimtai jį ištyrė ir veikiai suprato,
  1. kad tas, jau seniai mūsų ieškomas niekšas,
  2. kitu vardu dengės, nuo teisės pabėgęs.
  3. Juoba tat karaliui biaurus pasirodė
  4. jo nedėkingumas už tamstos malones.
  5. Tatai jį man liepė čionai atsivedus
  6. stebėti akiplėšos drąsą lig galo.
  7. Raštus, del kurių esi baimės tiek gavęs,
  8. paėmęs iš rankų jo – tamstai grąžinsiu.
  9. Ir savo galybe karalius naikina
  10. raštus padarytus, kur tamsta Tartifui
  11. buvai dovanojęs ir žemę ir rūmą,
  12. o tamstai atleidžia ir tą įžeidimą,
  13. kad savo pastogėj slėpei draugo kaltę.
  14. Valdovo širdis maloningai parodo,
  15. kad ji nesiteikia blogumo atminti,
  16. o už visą gerą, kur jam esi daręs,
  17. dabar štai užmoka.

DORINA.

  1. Garbė Visagaliui.

PONIA PERNELLE.

  1. Jau kvapą atgaunu.

ELMIRA.

  1. Laimėta, laimėta.

MARIJONA.

  1. Ir kaip netikėtai.

ORGONAS. (Jau išvedamam Tartifui)

  1. Tai še tau, gyvate!

89 psl.

VIII reginys.

PONIA PERNELLE, ORGONAS, KLEANTAS, ELMIRA, MARIJONA, DAMISAS, VALERAS, DORINA,

KLEANTAS.

  1. Gana bus jau, broli, kam lūpas betepti,
  2. keiksmais besižemint. Palikim tą niekšą:
  3. jau jį teisingumas aprūpins geriausiai.
  4. Reikėtų linkėti, kad jis susipratęs
  5. ir nuodėmes metęs į dorą gyvenimą
  6. grįžti norėtų. O jums visiems reikia
  7. skubėti už didžią karaliaus malonę
  8. jam klūpščia dėkoti ir džiaugtis laimėjus.

ORGONAS.

  1. Tikriausia teisybė. Skubėkim dėkoti
  2. už šitą malonę, kur gavom patirti.
  1. O tai jau atlikus, man rūpintis reikia
  2. gerajam Valerui greičiau atsiligint
  3. už kilniąją meilę ir dorąjį būdą.
  4. Širdies jo troškimą patenkinti reikia:
  5. manau – vestuves jiems iškelsim bematant.

Klausimai: V veiksmas

1. Kaip Tartifas naudojasi religija savo tikslams? Remkis keliomis scenomis.

Rodyti atsakymą

Kleantas tokį žmogų apibūdina iš anksto: jis „dorove pirkliauja“. Tartifas pasirodo scenoje garsiai kalbėdamas apie savo atgailą, kad išgirstų Dorina. Elmirai meilę jis aiškina tuo, kad Viešpats grožį leidęs, „kad ji mus žavėtų, pažadintų meilę“. Damisui jį apkaltinus, jis vaidina nuolankų nusidėjėlį, ir Orgonas juo patiki dar labiau. Orgono turtą jis priima žodžiais „Jei Viešpats taip nori...“. Elmirai jis aiškina, kad sąžinės sienas galima „ištempti“ ir kad „blogą tedaro vien garsas pasklidęs“. Pabaigoje, kai dangaus vardas nebetinka, jis sako, kad jam liepia „ištikimumas karaliui“.

Rašiniui: DoraTikėjimas

2. Kas pabaigoje išgelbsti Orgono šeimą nuo Tartifo?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Valdžia

3. Kaip pjesėje susiduria tėvo valdžia ir šeimos narių valia?

Rodyti atsakymą

Orgonas mano, kad jo noro pakanka: „o jeigu aš noriu, tai to ir užtenka.“ Jis sulaužo Valerui duotą žodį, o Marijona prisipažįsta: „Mes tėvo taip bijom“. Damisą, sakiusį tiesą, tėvas išvaro iš namų ir prakeikia, o Tartifui užrašo visą turtą. Kai Marijona klūpo ir maldauja, Orgonas sau liepia: „Širdie, tu laikykis“. Šeima tėvui priešintis gali tik gudrumu, kaip daro Dorina ir Elmira. Akla tėvo valia vos nepražudo visos šeimos, ir ją išgelbsti tik karalius. Pabaigoje Orgonas vėl sprendžia vienas, tik šįkart gerai.

Rašiniui: ValdžiaLaisvėMeilė

4. Kiek laiko Loyal'is duoda Orgono šeimai išsikraustyti?

Pasirink atsakymą

Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.

Tekstas: epaveldas.lt (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.