Salomėja Nėris · 1904–1945
Ar žiburėlis lauks
1-2 psl. iš 84·apie 5 min.·1 paaiškinimas·1 klausimas
1 psl.
- Atimkit iš manęs
- tą skurdųjį peizažą, –
- dirvonų tuos laukus
- padangės svetimos.
- Palikit man tik beržą
- ir tą žiedelį mažą,
- prigludusį
- prie žemės mylimos.
- Tas beržas – tai jisai –
- svyruoja vėtroj vienas.
- Tas lino žiedas –
- žvilgsnis jo ramus.
- Aš, rodosi, basa
- stabčioju per rugienas
- į tolimus,
- į paliktus namus.
- Ar žiburėlis lauks
- tą vakarą rudenį, –
- pro eglių sutemas
- man draugiškai mirgsės?
2 psl.
- Ar šaltis gal nusmelks:
- čia nieks nebegyvena...
- Tik gervių virtinės
- padangėmis girgsės.
- Penza, 1941.IX.11.
Klausimai: Ar žiburėlis lauks
1. Kaip pirmuosiuose eilėraščiuose „Ar žiburėlis lauks“ ir „Tėvynei“ atsiskleidžia tėvynės ilgesys?
Rodyti atsakymą
Svetimoje šalyje kalbančioji atmeta visą aplinkos peizažą ir pasilieka tik beržą ir lino žiedą, nes jie primena paliktus namus ir artimą žmogų. Ji abejoja, ar namuose ją dar lauks žiburėlis, ar ten „nieks nebegyvena“. Eilėraštyje „Tėvynei“ ji žada eiti pėsčia šimtus mylių ir pareiti keliais, kol pamatys tėvynę gyvą. Ilgesį lydi teisinimasis: „Nepardaviau tavęs aš niekad, / Neišdaviau, mieloji!“
Rašiniui: TėvynėIlgesys
Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.
Tekstas: Vikišaltiniai (lt.wikisource.org). Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.