Salomėja Nėris · 1904–1945
Bendrakeleivis
66 psl. iš 84·apie 5 min.·1 paaiškinimas·1 klausimas
66 psl.
- (Sūnui)
- Kai glaudžiu galvelę tavo švelnią
- Prie krūtinės savo neramios,
- Tartum atramą jaučiu aš delne, –
- Tavimi gyvenime remiuos.
- Juk per tokią vėtrą, tokią naktį,
- Tokią nykumą be pabaigos
- Man keliauti valios nepakaktų,
- Kovai nepakaktų man jėgos.
- Dezertyras! – skamba negarbingai…
- Tegu smerkia, barasi tegu!
- Bet kaip gera: akmeniu sustingai,
- Išsiplėšęs iš buities nagų.
- O švelni galvelė – tarsi plunksnos
- Glostomo balandžio ar kregždės...
- Tolumoj tėvynė mano dunkso –
- Lyg pro debesį vilties žvaigždė...
- Maskva, 1944.V.1.
Klausimai: Bendrakeleivis
1. Kokią vietą sūnus užima kalbančiosios gyvenime eilėraštyje „Bendrakeleivis“?
Rodyti atsakymą
Prispaudusi sūnaus galvelę prie krūtinės, kalbančioji jaučia atramą: „Tavimi gyvenime remiuos.“ Ji prisipažįsta, kad per tokią vėtrą ir naktį jai nepakaktų nei valios keliauti, nei jėgos kovoti. Ji girdi priekaištą „Dezertyras!“, bet atsako „Tegu smerkia“. Vaiko švelnumas, kaip balandžio ar kregždės plunksnos, ją palaiko, o tėvynė dunkso tolumoj „Lyg pro debesį vilties žvaigždė“.
Rašiniui: MeilėTėvynė
Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.
Tekstas: Vikišaltiniai (lt.wikisource.org). Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.