Salomėja Nėris · 1904–1945
Namo
24-25 psl. iš 84·apie 5 min.·1 paaiškinimas·1 klausimas
24 psl.
- Baltas rūkas jau kelias
- Ties tamsia pakalne.
- Šiltą mažą rankelę
- Spaudžiu savo delne.
- Iš tylos atsiduso:
- – Aš nakties nebijau.
- Šitas kelias juk mūsų,
- Ir namelis tuojau?..
- Mus tėtukas sutinka,
- Šunė Margis su juo...
- Kregždės narstys aplinkui,
- Ir špokai nusijuoks.
- Ar tikrai, mamutėle?
- – Netikrai, netikrai...
- Gęsta nuostabiai tyliai
- Tolimi vakarai...
- Šaltas vėjas Uralo
- Beria dulkėm akis...
- Ar tas kelias be galo?
- Ar be galo naktis?
25 psl.
- Paukštė mažą paukštelį
- Šildo plunksna švelnia...
- Šiltą mielą rankelę
- Spaudžiu savo delne.
- Ufa, 1942.V.28.
Klausimai: Namo
1. Kodėl eilėraštyje „Namo“ mama vaikui atsako „Netikrai, netikrai...“?
Rodyti atsakymą
Vaikas pasakoja, ką jie tuoj ras: kelią, kuris „juk mūsų“, namelį, tėtuką ir šunį Margį, kregždes ir špokus. Jis klausia: „Ar tikrai, mamutėle?“ Mama neapgaudinėja vaiko ir pasako tiesą. Po šių žodžių belieka Uralo vėjas ir klausimai „Ar tas kelias be galo? / Ar be galo naktis?“ Pabaigoje mama tik šildo vaiką kaip paukštė paukštelį ir spaudžia jo rankelę delne.
Rašiniui: TėvynėIlgesysMeilė
Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.
Tekstas: Vikišaltiniai (lt.wikisource.org). Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.