Salomėja Nėris · 1904–1945
Odisėja
53-54 psl. iš 84·apie 5 min.·1 paaiškinimas·1 klausimas
53 psl.
- Žuvėdra supasi ant stiebo.
- O jūra – svetima, plati...
- Baltoji paukšte, pasistiebus
- Pažvelk į tolį... Nematyt?
- Tą žemę širdyje nešiojuos
- Dienas ir nemigo naktis...
- Ir bangos man charibdėm žiojas.
- O, rodos, kraštas taip arti:
- Žydrioji Nemunėlio juosta
- Ir ta baltapilė kalva...
- Ak, pamatyt brangiausią uostą,
- Kuris vadinas Lietuva!
- Ar duotą žodį aš tesėjau,
- Kaip gali jį tesėt žmogus?
- Tu pasakyk man, Odisėjau,
- Koks kraujo skonis? Ar svaigus?
- Tu, rodos, gėrei jį kaip vyną
- Ir keršto svaiguly svaigai?
- Tu mindei priešus į purvyną,
- Užsimaskavęs neblogai.
54 psl.
- Aš moteris – tik Odisėja,
- Manęs Homerai neminės.
- Bet aš mokėsiu būt teisėja
- Skriaudikams mano giminės.
- Maskva, 1943.
Klausimai: Odisėja
1. Kodėl kalbančioji save vadina Odisėja ir kuo ji skiriasi nuo Homero herojaus?
Rodyti atsakymą
Kaip Odisėjas, ji ilgai klajoja svetimoje jūroje ir mato savo kraštą tik širdyje: „brangiausią uostą, / Kuris vadinas Lietuva“. Tačiau ji abejoja, ar ištesėjo „duotą žodį“, ir klausia Odisėjo, koks yra kraujo ir keršto skonis. Ji yra moteris, „tik Odisėja“, ir jos „Homerai neminės“. Vis dėlto ji žada būti teisėja tiems, kurie skriaudžia jos giminę.
Rašiniui: TėvynėKaltėIlgesys
Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.
Tekstas: Vikišaltiniai (lt.wikisource.org). Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.