Salomėja Nėris · 1904–1945
Prie didelio kelio
30 psl. iš 84·apie 5 min.·1 paaiškinimas·1 klausimas
30 psl.
- Prie didelio kelio stovėjom – žiūrėjom...
- O liūdesiai gūdūs kelių didelių!
- Nuėjo, nuėjo... žiūrėkit! – nuėjo
- Pavasaris mūsų didžiuoju keliu!
- Už kalno, už juodo pavasaris nyko
- Su gęstančia saule, su balta diena...
- Ištįso prieš mus be dainų, be vainikų
- Nutilus pakalnė – šalta ir liūdna.
- Ir gluosniais mes virtom prie didelio kelio,
- Beržais svyrūnėliais prie stepės plačios.
- Ir svyra mums šakos, ir krinta lapeliai,
- Ir veria mus speigas lig šerdies pačios.
- Maskva, 1942.XII.21.
Klausimai: Prie didelio kelio
1. Ką reiškia eilėraščio „Prie didelio kelio“ vaizdas, kai „gluosniais mes virtom prie didelio kelio“?
Rodyti atsakymą
Didžiuoju keliu „nuėjo“ pavasaris, kartu su gęstančia saule ir balta diena. Tie, kurie liko, tik stovi ir žiūri. Prieš juos ištįso pakalnė „be dainų, be vainikų“. Tada jie virsta gluosniais ir beržais svyrūnėliais prie plačios stepės: šakos svyra, lapai krinta, speigas veria „lig šerdies pačios“. Virtimas medžiu yra senas tautosakos motyvas. Taip nusakomas sustingęs, bejėgis skausmas tų, kurie nebegali eiti kartu su pavasariu.
Rašiniui: TėvynėIstorijaIlgesys
Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.
Tekstas: Vikišaltiniai (lt.wikisource.org). Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.