10 psl.
Ak, pusnys, pusnys! Įkyri jos.
Bet kam gi, kam čia guostis?
Uralo saulė – Baškirijos
Tau ašarų nešluostys.
Sustings jos šaltu krištolu
Bestyrančiai prie kelio...
Kur atvedėt, jūs kryžkelės,
Lietuvišką smūtkelį?
Ufa, 1941.XII.30.
Ateik!
11 psl.
Daug mėnesių karo praėjo,
Dienų daug lyg tankai sunkių.
Aš dieną ir naktį ilgėjaus
Saulelės tavo akių.
Lyg vakar – prie kiemo vartelių.
Žvilgsniu palydėjai mane...
Nė karto, nė vieno kartelio
Tavęs neregėjau sapne.
Ateik! Nekalbėk, būki rūstus, –
Aš džiaugsiuos tavim ir tokiu.
Tėvynės oro man trūksta,
Saulelės tavo akių.
1941.
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.