Prie didelio kelio16-18 psl. · apie 10 min.
Kur baltas miestas21% kūrinio
16 psl.

Vilties gėlelė į saulę stiepės,

Jos nepakando rudenio šalnos,

Pučia ir pučia vėjas iš stepės...

Pustė supustė pusnynų kalnus.

Kaip juos išbristi, kaip juos išplaukti?

Pavasarėlio kaip besulaukti?

Juodasai varne, vėjo broleli,

Duok savo sparną, juodą sparnelį!

Dieną ir naktį – tartum šešėlis

Skrisiu ir skrisiu – niekur nesėsiu.

Kur baltas miestas, kur Nemunėlis,

Ten aš nutūpsiu, ten pailsėsiu.

Ufa, 1942.1.9.

Saulytė

17 psl.

Kas gi užuolaidą judina lango?

Kieno balta rankelė? –

Saulytė savo brolelį brangų,

Sauliuką iš miego kelia.

Margą drugelį, skambančią bitę

Priglaudė liepų skraistė.

Baltais takeliais bėga saulytė,

Saulutį kalbina žaisti.

Skraido po mišką saulės zuikučiai,

Grybai – visi kepurėti.

Gera, oi, gera mano vaikučiui

Tokią seselę turėti.

Paukščiai nutilo, medžiai neūžia,

Laukai prigludo vagoti.

Saulytė labanakt tarė brolužiui

Ir nusileido miegoti.

Ufa, 1942.I.14.

Maironiui

18 psl.

Sako, mirdamas mane tu keikei,

O numiręs surūstėjai dar labiau.

Ligi šiol aš negaliu vis atsipeikėt:

Juk tave mylėjau ir gerbiau.

Ar galėjau iš pusiaukelės sugrįžti?

Ar galėjau – tais pačiais keliais?

Gena, gena pikto dievo rykštė, –

Atgalion ir atsigręžt neleis.

Aplink žemę skridusi su vėtrom,

Vėl išgirsiu. mylimus vardus.

Tik akmuo, paduotas duonos vietoj,

Bus man atpildas skurdus.

Ir nenoriu sau geresnio nieko,

Tik prie žemės prisiglaust brangios,

Būti tėviškės arimų slieku,

Mėlyna rugiagėle rugiuos.

Ufa, 1942.I.15.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip eilėraštyje „Maironiui“ kalbančioji kalba apie savo kelią ir kaltę?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kalbančioji girdėjo, kad Maironis ją keikė mirdamas, ir negali su tuo susitaikyti: „Juk tave mylėjau ir gerbiau.“ Ji klausia, ar galėjo grįžti „iš pusiaukelės“, ir atsako vaizdu: ją gena „pikto dievo rykštė“ ir atsigręžti neleidžia. Atpildo ji nesitiki, tik akmens vietoj duonos. Vienintelis jos noras yra prisiglausti prie gimtosios žemės, būti „tėviškės arimų slieku“ ar rugiagėle rugiuose. Kaltė lieka neišspręsta, o paguodą teikia tik meilė gimtajai žemei.

Rašiniui: KaltėTėvynėKūrėjas

2. Ką eilėraštyje „Saulytė“ saulytė rytą kelia iš miego?

Pasirink atsakymą

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.