Aš moteris – tik Odisėja,
Manęs Homerai neminės.
Bet aš mokėsiu būt teisėja
Skriaudikams mano giminės.
Maskva, 1943.
Pelėda
Išdžiūvusiame gluosny mėnuo pasikorė.
Pelėda ūkauja. Gėla krūtinėj gori.
Paimsiu peilį, šautuvą ar lanką,
Paimsiu šaltą brauningą į ranką, –
Nudėsiu aš pelėdą tą padūkėlę,
Kam ji krūtinėj mano ūkauja.
Maskva, 1943.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl kalbančioji save vadina Odisėja ir kuo ji skiriasi nuo Homero herojaus?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Kaip Odisėjas, ji ilgai klajoja svetimoje jūroje ir mato savo kraštą tik širdyje: „brangiausią uostą, / Kuris vadinas Lietuva“. Tačiau ji abejoja, ar ištesėjo „duotą žodį“, ir klausia Odisėjo, koks yra kraujo ir keršto skonis. Ji yra moteris, „tik Odisėja“, ir jos „Homerai neminės“. Vis dėlto ji žada būti teisėja tiems, kurie skriaudžia jos giminę.
Rašiniui: TėvynėKaltėIlgesys
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.