Išdžiūvusiame gluosny mėnuo pasikorė.
Pelėda ūkauja. Gėla krūtinėj gori.
Paimsiu peilį, šautuvą ar lanką,
Paimsiu šaltą brauningą į ranką, –
Nudėsiu aš pelėdą tą padūkėlę,
Kam ji krūtinėj mano ūkauja.
Maskva, 1943.
Prie šaltinio
Žydi tulpės, ir dilgėlės želia…
Kas uždraus, kas uždraus?
Susipynė žilvyčiai, berželiai
Prie šaltinio skaidraus.
Šiltas vakaras, obelys klausos, –
Nekuždėk, nekuždėk!
Tyli vėjas. Padangė nublausus
Sumirgėjo žvaigždėm.
Taip ramindavo mane sesutė...
Ilgesy, ilgesy!
Gal ir tu ne pilkoji lakštutė, –
Gal seselė esi?
Iš tėvynės gal? – Nuostabų trelį
Pakartok, pakartok!
Man akyse balta obelėlė
Iš pavasario to...
1943.
Rudenį
Rausta šiluogužė. Debesėlis plaukia,
Būrį gervių lydi į saulutės šalį.
Tarp dviejų pušelių – beržas geltonplaukis:
Mes tave mylėsim – baltąjį brolelį.
Vėtrai įsakysim, kad tave aplenktų,
Kad nenudraskytų geltonų lapelių.
Vėtra tegu drasko jovarą prie plento,
Vėtra tegu dulkes vieškelyje kelia.
1943.
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.