5 psl.
Pro šėmą sunkų debesį
Padangių akys žiūri:
Rugsėjo žvaigždės stebisi,
Kur mudu atsidūrėm.
Palikom tėviškę, namus,
Tėtuką savo brangų...
Nūnai ištįso akys mūs,
Žiūrėdamos į dangų.
Kur tėviškė, kur Lietuva?
Ten žvaigždės – ir tos pačios.
Ir žemė ten šilta – sava...
O, kad ją dar pamačius!
Penza, 1941.IX.
„Parneški, juodas varne, žinią į mano gimtinius namus...“
6 psl.
Jei aš nesugrįžčiau,
jei likčiau gulėti
toj žemėj derlingoj,
šaltoj, svetimoj...
Kodėl aš ne rykštė,
linguojanti vėtroj,
ar Nemuno žvirgždas
gelmių sutemoj?
Kuo nori, ten būčiau:
pakopa prie slenksčio, –
tegu mano veidą
bedildo kančia.
Nameliai namučiai,
aš jums nusilenkčiau
kaip elgeta aidams
pro šalį vagčia.
Jei niekad negrįžtau...
Ir mano kapelio
suminto bedalio
draugai čia nerastų, –
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.