Salomėja Nėris · 1904–1945
Užpustyti keliai
83 psl. iš 84·apie 5 min.·1 paaiškinimas·1 klausimas
83 psl.
- Užpustyti keliai ir takeliai, –
- Kur ėjai žygiavai – nežymu.
- Pusnimis horizontai nubalę
- Dvelkia šaltu nauju gaivumu.
- Mano žemė – įmigusi lokė, –
- Rytmetį nieks pėdų neatras.
- Baltos pusnys, mane jūs užklokit,
- Suvynioję į sniego skaras.
- Maskva, 1944.
Klausimai: Užpustyti keliai
1. Kas kalba eilėraščiuose „Mes eiliniai“ ir „Virkdo vėjas“ ir ką jie sako gyviesiems?
Rodyti atsakymą
Abiejuose kalba žuvę kariai. Eilėraštyje „Mes eiliniai“ jie sako: „Jie ateis, mus negyvus pakeis. / Mes nebūsim nė vienas tarp jų.“ Eilinis kare „nežymus“, jo vardo dainose neminės, bet tokių daug, jie krito „pulkais“ ir kūnais nugrindė tiltus. Eilėraštyje „Virkdo vėjas“ jie guli „Ištaškyti (...) nepakasti“, kol naujakurio namuose dega jauki ugnis. Abiejuose eilėraščiuose gyvieji vėl kuria namus, o žuvusieji lieka nepalaidoti laukuose.
Rašiniui: IstorijaŽmogaus vertė
Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.
Tekstas: Vikišaltiniai (lt.wikisource.org). Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.