Salomėja Nėris · 1904–1945
Žandarai išvedė mokytoją
20-21 psl. iš 84·apie 5 min.·1 paaiškinimas
20 psl.
- Sniege paliko vėžės rogių,
- O širdyje gili skriauda…
- Mūs mokytoją – lyg pavogę
- Žandarai išvežė tada.
- Tarp jų sėdėjo juodas Juda –
- Lyg pragaro tamsi dvasia.
- Jisai ir miegant man ir budint
- Ilgai šmėkšojo akyse.
- Nuo verksmo akys man užputę:
- Širdis nepakelia skriaudos.
- Tėvelis geras, nei motutė
- Draugystės tos nepavaduos.
- Žemėlapis išbalęs sienoj.
- Ten visa žemė – kaip gyva:
- Ten jūros, miestai, upės plieno
- Ir vargšė mano Lietuva.
- Dėl jos ir mokytoją brangią
- Žandarai išvežė tada.
- Užtemdė tėviškės padangę
- Nelaisvės plaštaka juoda.
21 psl.
- Ufa, 1942.IV.4.
Tekstas: Vikišaltiniai (lt.wikisource.org). Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.