Vincas Mykolaitis-Putinas · 1893–1967

Trys toastai

73-76 psl. iš 96·apie 15 min.·2 klausimai

73 psl.

I

  1. Poetų ir dainių puiki karalaitė
  2. Pati nesirodo mirtingame kūne:
  3. Nelanko ji koncertų, nei restoranų,
  4. Nei dūmuos paskendusių kafešantanų,
  5. Nerūko ji nė kvepiančių cigaretų,
  6. Nemėgsta ji nė nuošalių kabinetų,
  7. Bet savo apvaizda visur ji mus lydi
  8. Ir jokių malonių pati nepavydi:
  9. Ji grožiu aprėdo mums purviną žemę,
  10. Ji pradengia melo kaukes nuo veidų,
  11. Ji kelia mums žemę, o dangų palenkia
  12. Ir kuria pasaulį svajotų vaizdų.
  13. Jaučiu aš ir čia tavo lakią esybę:
  14. Dainų garsuose ir verpetuose šokių,
  15. Neaiškiam šypsny ir palaidam juoke,
  16. Elektros šviesoj cigaretų rūke, –
  17. Ir mano stiklelio jaukiam skambesy
  18. Dainų Karalaite, tu šiąnakt esi.
  19. Tave neregėtąją, nepalytėtą,
  20. Gyvenimo nakčiai dangaus pažadėtą –

74 psl.

  1. Ir dosnią palaimą tavųjų žavėjimų
  2. Aš noriu pagerbt pirmo stiklo skambėjimu!

II

  1. Putojantis vynas jau kaitina kraują,
  2. Jaunystė gi meilės dainų reikalauja.
  3. Iš aukšto globoja mus deivė meilinga,
  4. Bet žemiškų deivių nė čia tau nestinga.
  5. Tenai, kur šampanas jas putomis taško,
  6. Ir dūmuos fokstrotų melodijas blaško,
  7. Ir šokio rate naravingąjj ūpą
  8. Parketais alpinančiu kvaituliu supa, –
  9. Jos ten savo meilę ir burtus nakties
  10. Vadinančiu šypsniu po kojų tau svies.
  11. Svaidykit, gyvenkitl Naktie maloni,
  12. Ir mano tu širdį tyliai klabini
  13. Ir nori, kad jos slėpiniai sukvepėtų
  14. Svaiginančiais dūmais aitrių cigaretų –
  15. Ir dėliai drovumo viliojančių gestų,
  16. Ne vien tik akis, bet ir širdį išėstų.
  17. Bet aš jus myliu, nuodėmingosios būtys,
  18. Kaip liūdnąjį vale klaidžios iuventutis,

75 psl.

  1. Kaip džiaugsmo simfonijos skurdų finalą,
  2. Kai akys dar juokias, o lūpos jau bąla.
  3. Ė, pilkit iš naujo stiklus sklidinai –
  4. Už visa tai gersim į dugną nūnai.
  5. O jeigu kas kylantį liūdesį mąsto,
  6. Tegu tas apsvaigsta nuo antro toasto.

III

  1. O tu, išrinktoji iš žemės minių,
  2. Nevarstyk manęs įtarimo žvilgsniu!
  3. Ne brėkštantį rytą aš tau pažadėjau,
  4. Bet glūdinčią naktį budėti norėjau.
  5. Vien sūtemų lūkesio čion vedini
  6. Suėjom kaip dvi besibastą ugni,
  7. Kūrentis ir degti į vieną liepsnyną,
  8. Kurį naktis žiebia, o rytas gesina.
  9. Tylia melancholija smuikai pragydo,
  10. Ten poros siūbuoja už mėlyno šydo, –
  11. O mūsų minutės, kaip lašas po lašo,
  12. Patirtąjį džiaugsmą į taurę suprašo.
  13. Ji spindi ir mirga liepsnelių šimtais,
  14. Ji puošiasi mūsų jaunumo vaizdais, –

76 psl.

  1. O mes kaip savųjų svajonių šešėliai,
  2. Nusilenkėm trumpai nakties valandėlei.
  3. Spindėk, gi manosios nakties Karalaite!
  4. Dar ryto neįstebi akys apkvaitę. –
  5. Už tavo žavėjimus, meilę ir klastą
  6. Į dugną lenkiu savo trečią toastą.

1923.

Klausimai: Trys toastai

1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?

Rodyti atsakymą

Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.

2. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Tikėjimas

Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.

Tekstas: epaveldas.lt (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.