Vincas Mykolaitis-Putinas · 1893–1967
Taurė
77-81 psl. iš 96·apie 15 min.·2 klausimai
77 psl.
- Tamsią naktį piktas vėjas
- Mano kuoro daužo langą:
- Ei, keleivi, metas, metasi...
- Laukia žygis sugodotas,
- Žvengia žirgas pabalnotas,
- Neberimsta palydovai
- Didžiai puotai – šauniai kovai.
- Lėksim kalnais – uolos kris,
- Žvaigždės veizėt neb’išdrįs –
- Ei, daryk duris!
- Laukiau ženklo. Mano žygis
- Nebe šiandie sugodotas:
- Sieloj amžiais išnešiotas,
- Kraujo bruožais įrašytas,
- Žvaigždžių knygoj išskaitytas.
- Josim, josim! Jei į puotą,
- Nebeimsiu puotos rūbo,
- Jei į kovą, nebeimsiu
- Kieto plieno kalavijo:
- Man laimėti!
78 psl.
- Aidi žingsniai – verias durys.
- Stūmiau vėją, sėdau žirgą.
- Dunda paskui palydovai –
- Lekiam kalnais, lekiam kloniais –
- Jokios žvaigždės, jokio kelio.
- Tiktai žirgas skelia taką,
- Tiktai vėtra veidą plaka,
- Tiktai lūkesiu širdies
- Pats į tolį tebveržies –
- Laisvė, laisvė!
- Staiga riksmas: stok, beproti!
- Nebe jums laisvai skrajoti.
- Jūs, kaip mes, iš žemės gimę,
- Nešat veide vergo žymę.
- Audrios naktys – tyliam sapnui,
- Šviesios dienos – sunkiam darbui,
- Laisvos mintys, karštos širdys –
- Tik ant aukuro liepsnoti.
- Mesk klajones, stok beproti –
- Būki vergas!
79 psl.
- Ne, nebūsiu! Mūsų žygis
- Žvaigždžių knygoj išskaitytas,
- Kraujo bruožais įrašytas.
- Nuo dangaus rasos pasėmę.
- Mes nutrinsim vergo dėmę.
- Aš – ir mano palydovai –
- Patys kariai ir valdovai
- Tamsią naktį skrosdami,
- Savo geismo ugnimi
- Skelbiam kovą!
- Štai pakalnėj glūdi pilys,
- Mano vaišių puikūs rūmai.
- Šviečia skaidrūs žiburiai,
- Sunkūs vartai atkili.
- Ei, sustok, eiklusai žirge!
- Tu laimėjai pirmą kovą,
- Laisvą nešdamas valdovą.
- Antrą kovą man laimėti,
- Kol nušvis keliai žvaigždėti
- Grįžti atgalios.
80 psl.
- Spindi rūmai, – žibintuvai,
- Plonas šilkas, baltos rankos –
- Meilūs šypsniai šildo kraują,
- Taurė džiaugsmą atnašauja.
- Aš – ir svečias, ir klajūnas:
- Suaižytas vėtros kūnas,
- Dega veidas, kaip liepsna,
- Peršti džiūstantį burna –
- Ir bent vieno šalto lašo
- Atsigauti lūpos prašo.
- Žilas rūmų šeimininkas,
- Kaip lelija jo duktė.
- – Imk, keleivi, pilną taurę:
- Čia tau vaišės ir namai. –
- O duktė visų gražiausia
- Mano žvilgy laimės klausia:
- Tu pailsęs, tu nykus,
- Tavo akys kaip dangus –
- Būsi mano.
- Tavo laimės gersiu taurę!
81 psl.
- ...Baltos rankos – plonas šilkas –
- Juodos akys – skaidrios ugnys –
- ...Užu lango laisvas vėjas –
- Tamsios naktys – ruimų plotas...
- Didis žygis sugodotas...
- Pajutau krūtinėj skausmą,
- Pajutau akyse ugnį –
- Ir į žemę tėškiau taurę:
- Aš laimėjau!
1921.
Klausimai: Taurė
1. Kaip rinkinio pavadinimą „Tarp dviejų aušrų“ padeda suprasti pirmasis jo tekstas ir kaip į jį atsako paskutinis eilėraštis „Pabaiga“?
Rodyti atsakymą
Pirmajame tekste žmogus rytuose nuspėja artėjančią šviesą, bet jame atgyja vakarų atošvaistos, daiktai jo regėjime dvilypuojasi, ir tekstas baigiasi žodžiais „tau be galo liūdna“. Jis atsidūręs tarp to, kas baigiasi, ir to, kas dar neprasidėjo, ir nė vienai šviesai iki galo nepriklauso. Eilėraštyje „Pabaiga“ lyrinis subjektas baigia dainuoti praėjusio meto žemės sapnus, jo dvasia kaip paukštis pajunta ateinančio ryto pranešėjus, o merdinčio vakaro žaizda paliovė skaudėjus. Taip rinkinys eina nuo nerimo ir liūdesio prie ramybės ir naujos aušros.
2. Kuo skiriasi lyrinio subjekto santykis su tuo, kas aukščiau žmogaus, eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir cikle „Pesimizmo himnai“?
Rašiniui: Tikėjimas
Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.
Tekstas: epaveldas.lt (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.