Romanas apie šešiolikmetį Holdeną Kolfildą, kuris, išmestas jau iš ketvirtos mokyklos, kelias dienas prieš Kalėdas vienas klaidžioja po Niujorką. Jis visur mato apsimetinėjimą, ieško, su kuo pasikalbėti, ir jaučiasi vis vienišesnis. Tik su mažąja seserimi Fibe jis atsiveria ir prisipažįsta norįs saugoti vaikus, kad jie nenukristų nuo skardžio. Kūrinys rodo, kaip sunku augti ir neprarasti savęs.
Atnaujinta
Iki kada nori perskaityti?
20 psl. per vakarą
140 psl. per savaitę · 14 vakarų · baigsi gruodžio 1 d.
Pensis ir Niujorkas: kodėl Holdenas beveik visur mato apsimetinėjimą?
Pokalbis su Fibe: kuo Holdenas norėtų būti ir ką tai sako apie jį?
Karuselė: kodėl Holdenas, žiūrėdamas į Fibę lietuje, pagaliau jaučiasi laimingas?
Svarbiausia apie kūrinį per tris minutes
Įsimink
1.
Romanas išleistas 1951 m.; tai vienintelis Selindžerio romanas.
2.
Šešiolikmetis Holdenas išmetamas iš Pensio mokyklos, nes neišlaikė keturių dalykų iš penkių.
3.
Kelias dienas prieš Kalėdas Holdenas vienas klaidžioja po Niujorką ir neina namo pas tėvus.
4.
Jaunesnysis brolis Elis mirė nuo leukemijos; Holdenas vis dar jo gedi ir mintyse su juo kalbasi.
5.
Holdenas svajoja būti tuo, kuris rugių lauke prie skardžio pagauna krentančius vaikus.
Rašiniui
4▾
Kodėl žmogus gali jaustis vienišas tarp daugybės žmonių?Epizodas Niujorke Holdenas skambina pažįstamiems, šoka su nepažįstamosiomis, kalbina taksistus, bet beveik su niekuo tikrai nesusikalba.Tai rodo Vienatvė kyla ne iš to, kad aplink nėra žmonių, o iš to, kad nėra kam atsiverti: Holdenas trokšta artumo, bet pats jį atstumia.Kontekstas Palygink su A. Kamiu „Svetimu“: ir ten veikėjas gyvena tarp žmonių, bet lieka jiems svetimas.
Ar galima apsaugoti vaikystę nuo suaugusiųjų pasaulio?Epizodas Holdenas nori pagauti vaikus rugių lauke prie skardžio ir bando ištrinti nešvankų užrašą Fibės mokyklos sienoje.Tai rodo Jis norėtų sustabdyti laiką, kaip muziejaus vitrinose, bet prie karuselės supranta, kad vaikams reikia leisti siekti patiems.Kontekstas Romano pavadinimas kilo iš šios svajonės: Holdenas klaidingai prisimena Roberto Bernso eilėraštį.
Kodėl žmonės apsimetinėja?Epizodas Holdenas beveik visus vadina apsimetėliais, bet traukinyje pats prisistato svetimu vardu ir prigalvoja moteriai melų apie jos sūnų.Tai rodo Smerkdamas kitų netikrumą, Holdenas nemato savojo: apsimetinėjimas dažnai būna būdas apsisaugoti nuo pasaulio.Kontekstas Palygink su Moljero „Tartiufu“: ir ten apsimetinėjimas yra pagrindinis veikėjo bruožas.
Kas padeda žmogui išbristi iš krizės?Epizodas Fibė ateina su lagaminu ir nori bėgti kartu. Holdenas lieka dėl jos ir, žiūrėdamas į ją karuselėje, pagaliau jaučiasi laimingas.Tai rodo Rūpestis kitu žmogumi grąžina Holdeną į gyvenimą: norėdamas apsaugoti Fibę, jis pats atsisako pabėgti.Kontekstas Pabaiga lieka atvira: Holdenas gydosi ir pats nežino, ar rudenį mokysis kitaip.
Epocha
3▾
Netrukus po Antrojo pasaulinio karo, kelios dienos prieš Kalėdas
Pensio mokykla Pensilvanijoje, paskui Niujorkas: viešbutis, barai, Centrinis parkas, muziejai
Pokario JAV: gerovė, daiktų vaikymasis ir spaudimas gyventi kaip visi
Autorius
3▾
Džeromas Deividas Selindžeris (1919–2010), JAV rašytojas, gimė Niujorke
Per Antrąjį pasaulinį karą tarnavo JAV kariuomenės kontržvalgyboje, kovėsi Prancūzijoje
Vengė viešumo: nuo 1953 m. gyveno nuošaliai Naujajame Hampšyre, neleido ekranizuoti romano
Kūrinys
5▾
Romanas, 26 skyriai; išleistas 1951 m. liepą
Pasakoja pats Holdenas, pirmuoju asmeniu, praėjus keliems mėnesiams, gydydamasis sanatorijoje
Kalba artima paauglio šnekai: žargonas, keiksmažodžiai, nuolat kartojami posakiai
Ilgai buvo viena dažniausiai iš JAV mokyklų ir bibliotekų šalinamų knygų
Lietuviškai išvertė Povilas Gasiulis (pirmą kartą 1966 m.); dabar leidžia „Alma littera“
Romano veiksmas vyksta netrukus po Antrojo pasaulinio karo, kelias dienas prieš Kalėdas. Pradžioje Holdenas dar gyvena Pensyje, privačioje berniukų mokykloje Pensilvanijoje, paskui traukiniu išvyksta į Niujorką, kur gyvena jo šeima. Jis vaikšto Manhatano gatvėmis, sėdi viešbutyje ir baruose, užsuka į Centrinį parką ir muziejus. Visa istorija trunka vos kelias dienas, bet pasakojama vėliau: Holdenas ją prisimena gydydamasis sanatorijoje Kalifornijoje.
Autorius
Džeromas Deividas Selindžeris (1919–2010) gimė Niujorke. Antrojo pasaulinio karo metais jis tarnavo JAV kariuomenės kontržvalgyboje ir dalyvavo kovose Prancūzijoje. Holdenas Kolfildas pirmą kartą pasirodė jo apsakymuose dar prieš romaną. Išgarsėjęs Selindžeris vengė viešumo: 1953 metais apsigyveno nuošaliame Kornišo miestelyje Naujajame Hampšyre ir niekada neleido ekranizuoti šio romano. Vėliau jis išleido apsakymų rinkinį ir kelias apysakas apie Glasų šeimą.
Kūrinys ir jo likimas
Romanas išleistas 1951 metų liepą. Tai vienintelis Selindžerio romanas. Jaunimas knygą greitai pamėgo, bet ilgai ji buvo ir viena dažniausiai iš JAV mokyklų ir bibliotekų šalinamų knygų: suaugusiuosius piktino keiksmažodžiai ir maištingas pagrindinis veikėjas. Šiandien „Rugiuose prie bedugnės“ laikomas XX amžiaus amerikiečių literatūros klasika.
Lietuviškas vertimas
Lietuviškai romaną iš anglų kalbos išvertė Povilas Gasiulis; jo vertimas pirmą kartą išleistas 1966 metais, dabar knygą leidžia „Alma littera“. Vertėjui teko perteikti Holdeno kalbą: paauglių žargoną, keiksmažodžius ir šnekamosios kalbos posakius. Kaip vertėjas perteikė Holdeno žargoną, yra tyrinėjusios Lietuvos vertimo mokslininkės.
Kodėl skaitome 9 klasėje
Lietuvių kalbos ir literatūros programa 9 klasėje skaitinius skirsto pagal literatūros rūšis. Iš verstinės prozos sąrašo, kuriame yra ir Selindžerio romanas bei jo apsakymai, reikia perskaityti bent vieną kūrinį. Pasakotojas yra beveik mokinių amžiaus, todėl lengva pamatyti, kaip jis blaškosi tarp vaikystės ir suaugusiųjų pasaulio ir kodėl jam taip sunku susikalbėti su kitais.
Santrauka
Padeda prisiminti ir pasikartoti, bet knygos nepakeičia: per egzaminą reikės tavo paties įžvalgų.
1.
1–2 skyriai. Pensis ir senasis istorijos mokytojas
Holdenas Kolfildas pasakoja, kas jam nutiko praėjusį gruodį, prieš Kalėdas, kol jis susirgo ir buvo atvežtas čia pailsėti. Apie vaikystę ir tėvus jis kalbėti nenori. Jam šešiolika metų, ir jis ką tik išmestas iš Pensio, privačios berniukų mokyklos: neišlaikė keturių dalykų iš penkių, išlaikė tik anglų kalbą. Tai jau ketvirta mokykla, kurią jis turi palikti. Tą šeštadienį visi mokiniai stebi futbolo rungtynes, o Holdenas eina atsisveikinti su senu, peršalusiu istorijos mokytoju. Mokytojas pritaria direktoriaus žodžiams, kad gyvenimas yra žaidimas, kurį reikia žaisti pagal taisykles, ir garsiai perskaito Holdeno silpną egzamino rašinį apie egiptiečius. Holdenas mandagiai linksi, o mintyse svarsto, kur žiemą dingsta Centrinio parko tvenkinio antys. Galiausiai jis išsigalvoja reikalą ir išeina.
2.
3–5 skyriai. Bendrabutis ir rašinys apie Elio pirštinę
Bendrabutyje Holdenas skaito knygą, užsidėjęs raudoną medžiotojo kepurę, kurią nusipirko Niujorke. Jam trukdo nemėgstamas kaimynas Eklis, o kambario draugas Stredleiteris ruošiasi į pasimatymą. Paaiškėja, kad jis eina į pasimatymą su Džeine Gelager, mergina, su kuria Holdenas kadaise leido vasarą ir žaidė šaškėmis. Holdenas dėl jos jaudinasi, bet nueiti pasisveikinti taip ir neprisiruošia. Stredleiteris paprašo Holdeno parašyti už jį anglų kalbos rašinį. Holdenas rašo apie jaunesniojo brolio Elio beisbolo pirštinę, ant kurios Elis žaliu rašalu buvo prirašęs eilėraščių. Elis mirė nuo leukemijos būdamas vienuolikos, Holdenui tada buvo trylika. Tą naktį Holdenas kumščiais išdaužė visus garažo langus.
3.
6–7 skyriai. Muštynės ir išvykimas iš Pensio
Grįžęs Stredleiteris supyksta, kad rašinys ne apie kambarį ar namą, kaip buvo užduota, o apie beisbolo pirštinę. Holdenas rašinį suplėšo. Paskui jis vis klausinėja, kaip praėjo pasimatymas su Džeine, ir puola Stredleiterį. Stipresnis kambario draugas jį parverčia ir trenkia į nosį. Kruvinas Holdenas eina pas Eklį, bet ir ten jaučiasi labai vienišas. Jis nusprendžia nebelaukti, kol prasidės atostogos ir tėvai gaus laišką apie jo pašalinimą, ir tuoj pat išvykti į Niujorką, kur iki tol pagyvens viešbutyje. Pardavęs rašomąją mašinėlę ir susikrovęs lagaminą, jis vidurnaktį išeina, šūktelėjęs į koridorių įžeidų atsisveikinimą miegantiems mokiniams.
4.
8–12 skyriai. Vienas naktiniame Niujorke
Traukinyje Holdenas sutinka vieno Pensio mokinio motiną, prisistato svetimu vardu ir prigalvoja jai daug malonių melų apie jos sūnų, nors tą vaikiną laiko nepakenčiamu. Niujorke jis apsistoja pigiame viešbutyje, nes namo grįžti nenori. Jam labai norisi su kuo nors pasikalbėti, bet seseriai Fibei skambinti per vėlu, o Džeinei jis vis nedrįsta. Viešbučio bare jis šoka su trimis turistėmis iš Sietlo, kurios greitai jam nusibosta. Taksi vairuotojo jis klausia, kur žiemą dingsta Centrinio parko antys, bet sulaukia tik piktų atsakymų. Naktiniame klube jį atpažįsta vyresniojo brolio D. B. buvusi draugė, ir Holdenas skubiai išeina. Visur aplink jis mato apsimetinėjimą, bet ir pats nuolat meluoja.
5.
13–14 skyriai. Liftininkas ir penki doleriai
Grįžusiam į viešbutį Holdenui liftininkas pasiūlo už penkis dolerius atsiųsti į kambarį merginą. Holdenas sutinka, bet atėjus jaunai merginai jam pasidaro nejauku, ir jis nori tik pasikalbėti. Jis vis tiek sumoka penkis dolerius, nors ji reikalauja dešimties. Likęs vienas jis garsiai kalbasi su mirusiu broliu Eliu, kaip daro, kai būna labai liūdna. Vėliau mergina su liftininku grįžta, liftininkas trenkia Holdenui į pilvą, o mergina pasiima iš jo piniginės dar penkis dolerius. Holdenui taip bloga, kad jis net pagalvoja iššokti pro langą, bet to nepadaro.
6.
15–16 skyriai. Vienuolės, daina ir muziejus
Rytą Holdenas paskambina pažįstamai merginai ir susitaria eiti su ja į teatrą. Stoties užkandinėje jis kalbasi su dviem vienuolėmis mokytojomis apie „Romeo ir Džuljetą“ ir paaukoja joms dešimt dolerių. Paskui jis nuperka Fibei plokštelę. Gatvėje jis išgirsta mažą berniuką, kuris eina šalia tėvų ir dainuoja dainelę apie tai, kaip kas nors pagauna žmogų, einantį per rugius. Ta daina Holdenui pakelia nuotaiką. Ieškodamas Fibės parke, jis prieina Gamtos istorijos muziejų, kur vaikystėje dažnai lankėsi su klase. Jam patinka, kad ten niekas nesikeičia, nors kaskart keitėsi pats lankytojas. Vis dėlto į vidų jis neužeina.
7.
17–20 skyriai. Pasimatymas, baras ir tuščias tvenkinys
Holdenas su pažįstama mergina žiūri spektaklį, paskui jie čiuožia ant ledo. Kavinėje jis ima šaukti, kad viskas jam įgriso, ir siūlo jai kartu pabėgti į Naujosios Anglijos miškus ir gyventi trobelėje. Mergina atsako, kad jie dar beveik vaikai ir apie tai bus galima galvoti baigus mokslus. Holdenas ją įžeidžia, ji apsiverkia, ir jie išsiskiria. Vakare bare jis susitinka su vyresniu buvusiu mokyklos draugu, bet šis netrukus išeina, pataręs Holdenui kreiptis į psichoanalitiką. Holdenas prisigeria, sudaužo Fibei pirktą plokštelę ir nueina prie Centrinio parko tvenkinio, bet ančių neranda. Sustiręs nuo šalčio, jis įsivaizduoja savo laidotuves ir pagalvoja, kaip liūdėtų Fibė. Tada nusprendžia slapta grįžti namo.
8.
21–23 skyriai. Naktį pas Fibę
Holdenas tyliai įsėlina į tėvų butą ir pažadina dešimtmetę seserį Fibę. Ji iš pradžių džiaugiasi, bet greitai supranta, kad brolis vėl išmestas iš mokyklos, ir nusisuka. Fibė jam sako, kad jam niekas nepatinka. Holdenas sunkiai sugalvoja, kas jam iš tiesų patinka: Elis ir štai šis pokalbis su ja. Paklaustas, kuo norėtų būti, jis papasakoja savo svajonę. Jis įsivaizduoja daugybę mažų vaikų, žaidžiančių didžiuliame rugių lauke prie skardžio, ir save, stovintį ant krašto ir pagaunantį kiekvieną, kuris bėgdamas gali nukristi. Fibė jį pataiso: Roberto Bernso eilėraštyje, iš kurio ta daina, kalbama ne apie pagavimą, o apie susitikimą. Grįžus tėvams Holdenas pasislepia, atiduoda Fibei savo raudoną kepurę ir išeina.
9.
24 skyrius. Pas buvusį mokytoją Entolinį
Holdenas paskambina buvusiam anglų kalbos mokytojui ponui Entoliniui, ir šis pakviečia jį pernakvoti. Vėlai vakare mokytojas rimtai su juo kalbasi. Jis įspėja, kad Holdeno laukia baisus kritimas, ir pasako vieno psichoanalitiko mintį, kad nesubrendęs žmogus nori kilniai mirti už kokį nors tikslą, o subrendęs nori dėl jo kukliai gyventi. Holdenas labai pavargęs ir mažai ką įsidėmi. Naktį jis pabunda nuo to, kad mokytojas glosto jam galvą. Išsigandęs, kad tai reiškia kažką bloga, Holdenas skubiai apsirengia, išsigalvoja reikalą ir išeina.
10.
25 skyrius. Muziejus, karuselė ir lietus
Likusią nakties dalį Holdenas pramiega stotyje ir ima abejoti, ar teisingai suprato mokytoją. Eidamas Penktąja aveniu, jis vis bijo, kad nepasieks kitos gatvės pusės ir dings, todėl prašo mirusio Elio pagalbos. Jis nusprendžia išvažiuoti į Vakarus. Fibės mokykloje jis palieka jai raštelį, kviečiantį atsisveikinti prie dailės muziejaus, ir ant sienos pamato nešvankų užrašą, kurį bando ištrinti. Muziejuje jis parodo dviem berniukams mumijas ir trumpam nualpsta. Fibė ateina su lagaminu ir nori važiuoti kartu. Holdenas atsisako, ji supyksta. Jis nusiveda ją į zoologijos sodą ir nuperka bilietą į karuselę. Jis pažada niekur neišvažiuoti, o paskui, žiūrėdamas, kaip ji lyjant sukasi karuselėje, jaučiasi toks laimingas, kad vos neapsiverkia.
11.
26 skyrius. Pabaiga
Paskutiniame trumpame skyriuje Holdenas nebenori pasakoti, kaip grįžo namo ir susirgo. Jis užsimena, kad dabar gydosi, kad jį lanko brolis D. B. ir kad visi klausia, ar rudenį naujoje mokykloje jis stengsis mokytis. Holdenas atsako, kad nežino. Jis prisipažįsta, kad dabar jam trūksta beveik visų, apie kuriuos pasakojo, net Stredleiterio, Eklio ir liftininko. Todėl jis pataria niekam nieko nepasakoti, nes papasakojęs ima visų ilgėtis.