Antras veiksmas

23 psl.

KARŪNOS VĖTRA

Keturi paveikslai

Pirmas paveikslas

Luckas 1429 metais. Jogailos miegamasai ruimas. Pakilus uždangalui, JOGAILA sėdi lovoj, lyg keltis rengias. Tuo tarpu SIGISMUNDAS, merginų šokėjų ir muzikantų, grojančių girtą maršą, lydimas, triukšmingai įsiverčia kambarin. Jogaila smunka atgal patalan

I

JOGAILA, SIGISMUNDAS, ŠOKĖJOS, MUZIKANTAI

1. SIGISMUNDAS Miegalius tu esi, brolau, miegalius!
2. MERGINOS Cha cha cha cha cha cha!
3. SIGISMUNDAS Tylėkit, šarkos, – ša!

Rodo Jogailai į merginas

1. Matai, kokį
2. Vainiką atvedžiau... tavęs palinksmint!
3. JOGAILA Žegnokis... Iš pat ryto... Ką gi tu!..
4. SIGISMUNDAS Labai patiko man... Jos puikiai šoka!
5. Tau dovanosiu, – pasirink! Kuri?..
6. JOGAILA O Viešpatie!
7. SIGISMUNDAS Gražuolės mano mielos,
8. Pašokite karaliui... liūdnas toks!
9. Kaip vakar arba šiandie, kaip tenai...
10. MERGINOS Cha cha cha cha cha cha!
11. SIGISMUNDAS Ei, muzika! Pašokite, mergaitės!

Muzika; orientališkas šokis

1. Žiūrėk, brolau, – teisybė, neblogai?
2. JOGAILA rodo į kaktą
3. Tau čia, taip sakant...
4. SIGISMUNDAS Būtų gal ir tau
5. Čionai taip pat, jei su mumis tu vakar...
6. JOGAILA Žinai, kad negeriu.

24 psl.

1. SIGISMUNDAS Be reikalo!
2. Visi iš vieno gėrė. Nieks nemanė
3. Tavęs nunuodyti...
4. JOGAILA Bet vis dėlto!
5. SIGISMUNDAS Tikrai gali gailėtis ten nebuvęs!
6. Taip Vytautas privaišino svečius,
7. Kad trys savaitės pagiriot reikės!
8. Sakau, reta bačka pakels midaus,
9. Kiek mano plikė ši pakelti gali,
10. Bet net ir aš nulėpau... Net nakvynės
11. Neberadau ir prasipainiojau
12. Per visą naktį galas žino kur...
13. JOGAILA Atleisk tas moteris... nepatogu!
14. SIGISMUNDAS Mieste, suk devyni tave, paklydau!
15. O kas ten daros, Viešpatie saldžiausias!
16. Juk Luckas būdavo seniau lindynė,
17. Kur tik šunims vestuvės kelt tetinka...
18. Dabar – net sostinė galėtų būti.
19. JOGAILA Žinia... jei net šokėjų suradai...
20. SIGISMUNDAS Negali būt! Netinka tau? Kaip gaila!

25 psl.

1. Linksmiau, mergaitės!.. O žinau, brolau,
2. Kiek Vytautas čia per kelias savaites
3. Svečiams suvalgydins, – kelis metus
4. Gyvent galėtų Lenkija visa...
5. JOGAILA Taip, tavo vokiečiams tikrai pakaktų...

1. SIGISMUNDAS Kaip tu manai, kur baigias jo valstybė?
2. Juodoji jūra kur, – kur Baltija –
3. Visur jo vardas skamba kaip valdovo.
4. Gudai, totoriai, net niauri Maskva,
5. Apaugus ašakom, barzda ir krūmais, –
6. Net Novgorodas klauso jo ir bijo!
7. Tai ne juokai, brolau! Net aš patsai,
8. Imperijos Šventosios Romos viešpats,
9. Bijau nustelbtas likti jo galybės...
10. JOGAILA Ir ordinai abu... kaip tu manai?
11. SIGISMUNDAS Bijau, kad Vytautas čia savo galią
12. Augina sąskaita mana... Bet aš
13. Nepavydus. Žinai, aš juo tikiu.
14. Juk aš, išvykdamas iš Vengrų žemės
15. Į Austrus – savąją valstybę, šeimą

26 psl.

1. Globoti Vytautui štai palieku!
2. JOGAILA Ir aš, senatvės spaudžiamas, manau
3. Ne kartą... Jeigu kaip, pavesiu aš
4. Globoti Vytautui ir savo šeimą.
5. SIGISMUNDAS Gerai sakai. Toksai globėjo vardas
6. Apsaugos tavo šeimą nuo pavojaus
7. Ir ateitį išgarsins jos. Žiūrėk,
8. Iš kiek valstybių Luckan susirinko
9. Garbingų vyrų Vytauto pagerbt...
10. JOGAILA Bažnyčios reikalų svarstyt... ir krikšto...
11. SIGISMUNDAS Taip, taip, svarstyt. Mes apsvarstysim juos.
12. Tik vaišių dar pas Vytautą per daug.
13. JOGAILA Aš ir manau...
14. SIGISMUNDAS Ir aš taip pat manau.
15. Bet štai, žiūrėk, jei neskaitysim mūsų –
16. Dviejų didžiausiųjų valdovų, – šitiek
17. Kitų čia vieši! Toks svečių gausumas
18. Ir mūsų bet kuriam garbės darytų.
19. Štai Erikas, didus karalius Danų,
20. Nors kvailas jis kaip maišas, bet ką veiksi...

27 psl.

1. JOGAILA Jei tu sukvietęs būtum juos, – ar jie
2. Visi kaip vienas susirinktų Peštan?
3. SIGISMUNDAS Tu nesuklydai, brol, – į Krokuvą
4. Nė vienas nevažiuotų pas tave...
5. Daugiausia stebina mane vienuolis,
6. Legatas Švento Sosto. Kaip jis stengias
7. Patraukti Vytautą, – net juokas ima!
8. JOGAILA Globot rytų krikščionys reikia... Taigi.
9. Varyk mergas laukan, – ar aš turėsiu...
10. SIGISMUNDAS Tik Vytautas galės Rytuos iškelti, –
11. Kur tiek tautų yra, genčių, tikybų, –
12. Krikščionių vėliavą lig debesų...
13. O, Šventas Sostas išminties nestinga,
14. Kad pavedė globoti Rytus jam!
15. JOGAILA Jis išminties neskolins iš plepaliaus...

Šokėjoms

1. Išeikit tuoj. Gana. Laukan. Ar aš...
2. MERGINOS Cha cha cha cha cha cha!

Išbėga

1. SIGISMUNDAS Vaje! Kam gražuoles tu išvaikei!
2. Taip linksma buvo... Koks gi tu!
3. JOGAILA Manau...

28 psl.

1. SIGISMUNDAS Ir tu manai, kad Šventas Sostas stengias
2. Atlygint Vytautui už nuopelnus?
3. JOGAILA Kiekvienas savo skolą tur mokėti.
4. SIGISMUNDAS Žinia, kad taip. Ir savo skolą aš
5. Rengiuos mokėt... Aš patariu ir tau.
6. JOGAILA Mokėti skolą? Lengva pasakyti.
7. SIGISMUNDAS Tik pamanyk, – juk Vytautas brangus,
8. Valdovas galingiausias ir krikščionis,
9. Darbais apaštalams prilygt galįs,
10. Dar vis lig šiol tebėr tik kunigaikštis...
11. Net už tave žemiau jis pastatytas!
12. Ir liūdna man dėl šitos neteisybės...

1. Todėl aš nutariau pasiūlyt jam –
2. Uždėt karūną Lietuvos karaliaus:
3. Te Vytauto viešoji padėtis
4. Pritiks karališkai didybei jo!
5. Ir neteisybė dings iš mūsų tarpo!
6. JOGAILA Atrodo man, kad šitą mielą mintį
7. Tu, drauge, išėmei iš mano lūpų...
8. Seniai man keltis metas!

29 psl.

1. SIGISMUNDAS Mielas broli,
2. Jei supratau gerai, tu – sutinki?
3. JOGAILA Karalius Lietuvos! Gerai sakai.
4. Senatvėj mano šviečia tik svajonė
5. Pro ūkanas. Ką aš slėpiau širdy,
6. Ir man pasiekt nebuvo skirta, taigi,
7. Gal brolis Vytautas pasieks...
8. Kaip atiduosiu aš tėvynei mano brangiai
9. Baisingą skolą, slegiančią mane?
10. SIGISMUNDAS Tai aš galiu pranešt meilingam broliui,
11. Kad Lietuvos jį karūna papuoš?
12. JOGAILA Karaliai trys, kaip Šventas Raštas sako, –
13. Kaip žvaigždė...
14. SIGISMUNDAS Taip, kaip žvaigždė; aš pranešiu
15. Visiems svečiams: dabar – karaliai trys!..
16. Lik sveiks. Kol kas lik sveiks.

Išeina

1. JOGAILA Galop išėjo!

Murmėdamas ar niūniuodamas skubiai kelias iš lovos ir rengias barzdą skustis

Įeina SONKA

II

JOGAILA, SONKA

1. SONKA Mieliausias mano pone, vos sulaukiau,
2. Kol vienas palikai... Aš taip norėjau...
3. JOGAILA Tas kipšas Sigismundas...

30 psl.

1. SONKA Taip norėjau
2. Pasikalbėti su tavim, kai niekas
3. Negirdi pašalinis. O kaip tyčia
4. Mus Vytautas apstatė žmonėmis...
5. JOGAILA Šokėjos – pleiskanos...
6. SONKA Prašau tavęs,
7. Važiuokime iš čia greičiau namo!
8. Taip man sunku čionai! Nemiela! Liūdna!
9. JOGAILA Kas nuskriaudė, vaikel, tave? Kas drįso?
10. SONKA Visi į mano pusę pirštais rodo...
11. JOGAILA Kas? Riteriai?
12. SONKA Karaliau mano mielas,
13. Pasigailėk manęs! Išvežk iš čia!
14. JOGAILA A! Įdomus užėjo noras tau.

1. SONKA Kur tik einu, aš vis jaučiu, kaip seka
2. Mane visi ir šnabžda juokdamiesi:
3. „Žiūrėkit, štai garsioji karalienė,
4. Kuriai karalius meilės bylą kėlė...“
5. Ir prideda dar tiek visokių niekų,
6. Kad ausys ima raust... nebėr kur dėtis!

31 psl.

1. JOGAILA Paskelbiau juk viešai, kad tu bažnyčioj
2. Šventoj su septyniom draugėm prisiekei
3. Tavu nekaltumu... Ir kalinius
4. Paleidau... Ir vaikus pripažinau...
5. Karūnai įpėdinį nužiūrėjau...
6. SONKA Bet kalba, kad Horodlėj tu pasakęs, –
7. Ar aš kalta, ar – ne, o tu vis tiek
8. Savais vaikais mažyčius pripažinsi...
9. Todėl dabar tikrai nežino niekas,
10. Ką tu manai... ir juokiasi manim...
11. JOGAILA Ką aš manau, tikrai nerūpi niekam.
12. SONKA Bet juokias ir tavim... Esą tu rašęs
13. Šventajam Sostui prašymą, kad leistų
14. Tau vaikščioti šventadieniais pirtin...
15. Tad ir spėlioja, kaip tenai... pirty...
16. JOGAILA Liežuviai. Samanos.
17. SONKA Esą nuo stalo
18. Nevalgai obuolių, nuodų bijodams...
19. Nuo obelės slaptai vagi kišenėn...
20. Ir vaišini tu jais mane per naktį...

32 psl.

1. Prašau, važiuokim...
2. JOGAILA Samanos. Ir tiek.
3. SONKA Ir Vytautas tave piktai pajuokia...
4. Atsimeni, kaip pernai su manim
5. Buvai sumanęs vykt į Gdanską, – jūros
6. Pasižiūrėt ir pasimelst Brigitai?
7. JOGAILA A?

1. SONKA Sako, Ordinui tu rašęs laišką
2. Ir prašęs laisvą kelią duoti tau...
3. Bet Vytautas pataręs, kad neleistų...
4. Esą tu jūrą matęs Palangoj,
5. O melstis galįs tu namie, už pečiaus...
6. Važiuokime namo!
7. JOGAILA Tai šit kodėl
8. Man širdį nerimas kuteno šiąnakt!
9. Ir rodės man, kad juodas debesis
10. Pakilo ir išsitiesė kaip griaučiai.
11. Kaip siurbėlė prilipo prie dangaus...
12. Ir rodės man, kad vyskupo apsiaustas
13. Danguj pakibo kaip šuva ant žardo...

Įeina ZBIGNIEVAS

III

JOGAILA, SONKA, ZBIGNIEVAS

33 psl.

1. ZBIGNIEVAS Šviesiausias pone!
2. JOGAILA Vyskupe, man leisi...

Rodo, kad jis nori barzdą skusti

1. Pabaigt nors kartą? Burbulas... Šeriai.
2. ZBIGNIEVAS ...Aš suprantu. Atsiprašau. Aš neičiau,
3. Jei ne žinia, kuri sujaudino
4. Mane, lyg būt perkūnas trenkęs
5. Stačiai man ant galvos.
6. JOGAILA O, Visagali,
7. Apsaugok nuo Perkūno mano galvą.
8. ZBIGNIEVAS Šviesiausias pone! Sigismundas skelbia
9. Svečių surinkęs būrį, baisų daiktą!
10. Tu jam pritaręs... Vytautui pasiūlyt
11. Karūną Lietuvos! Ir kunigaikštis
12. Tuojau sutikęs, sako, karūnuotis?
13. JOGAILA Taip. Sigismundas buvo čia užėjęs.
14. Per daug jis plepa. Ką? Galva jam, skundės,
15. Po vakarykščio ūžia. Vargšas toks.
16. Ir storas. Lovoj aš tebegulėjau.

IV

TIE PATYS; MIKALOJUS; vėliau – TARNOVSKIS; vėliau – CIOLEKAS; vėliau – RUMBAUDAS; vėliau – SIEŠČENCAS

1. MIKALOJUS Girdėjai, vyskupe, ką Sigismundas?..
2. Karaliau, labo ryto leisk linkėti...

34 psl.

1. Ką Sigismundas girdamasis skelbia?..
2. ZBIGNIEVAS Deja, žinau! Aš pats skubėjau eiti
3. Patikrint pas karalių. Negirdėta!

Įeina TARNOVSKIS

1. TARNOVSKIS Matau, ir jūs jau žinote naujieną?
2. Gerai, šviesiausias pone, išmiegojai?
3. Aš jau seniai jutau, kad tai įvyks...
4. MIKALOJUS Žinojai tu? Ir nieko nesakei?

Įeina CIOLEKAS, jo pasirodymas nutraukia beprasidedantį dialogą

1. CIOLEKAS Na, žinoma, visi čionai subėgo.
2. Kaip jaučiasi karalius? Labas rytas!

Įeina RUMBAUDAS. Pasitenkinimo ir ironijos šypsena. Jaučia savo teisę ir galią, jaučia būsimą kovą ir ją ironiškai provokuoja

1. RUMBAUDAS Garbė karaliui ir karūnos ponams.
2. Nuo ryto jau visi krūvoj? Vienybė –
3. Pagirtinas dalykas... Pas karalių...
4. Nors sėsk ir naują uniją rašyk.

Įeina SIEŠČENCAS, drastiškai nusiteikęs

1. SIEŠČENCAS Matau, tiktai manęs betrūksta vieno...

Zbignievas, visą laiką rodęs didelio susirūpinimo, Rumbaudo ironijos įgeltas, atėjus Sieščencui, pašoksta, norėdamas reaguoti dėl atėjimo. Matyt, jis buvo pasiruošęs didelei kalbai, bet vyraujanti nekantrumo nuotaika jam baisiai trukdo. Jo kalbą pertraukiančios replikos jį erzina. Vykstant įkaitintoms replikoms, renkas vis daugiau žmonių, LIETUVOS IR LENKIJOS BAJORŲ, kol prisirenka pilnas ruimas. Zbignievo susierzinimas didėja, nes replikos trukdo imponuoti iškalbingumu susirinkusiai miniai

V

TIE PATYS; vėliau – MINIA

1. ZBIGNIEVAS Karaliau! Vytautą tu karūnuoti
2. Rengies?! Bet aš priminti tau turiu,
3. Už ką ir kaip tu pats gavai karūną!
4. SIEŠČENCAS Pamokslą sako vyskupas, – klausykit...

1. ZBIGNIEVAS Karaliau, užmiršai, kad Jadvyga,
2. Europoje gražiausia karalaitė,

35 psl.

1. Kuriai lygios pasaulyje nebuvo
2. Dorybėm, turtais ir pamaldumu, –
3. Atstūmė daugelio piršlių rankas,
4. Valdovų, kunigaikščių ir karalių,
5. Kurių galia pasaulio kraštą siekia, –
6. Ji tau atidavė, karaliau, ranką,
7. Kad Lietuva, priėmus mūsų krikštą,
8. Prie Lenkijos karūnos prisijungtų
9. Drauge su Rusija, gudais, totoriais...
10. MIKALOJUS Karalius – užkurys! Ir jo pasogas
11. Priklauso Lenkijai užu pastogę!
12. CIOLEKAS Ar tai karalius pirko mūsų sostą?
13. SIEŠČENCAS Kiti prekiauja šunimis, o mes –
14. Parduot mokėjom savo karalaitę...
15. ZBIGNIEVAS Prijungę Lietuvą prie savo kūno,
16. Išgelbėjom mes ją iš pagonystės,
17. Išgelbėjom nuo bado ir kaimynų, –
18. Ir štai dabar kokia mums padėka!
19. CIOLEKAS Aukščiausias teatlygina kantrybę...
20. SIEŠČENCAS Ne kiekviena prekyba pelno duoda...

36 psl.

1. ZBIGNIEVAS Nebus dviejų valstybėje karalių!
2. Suplyš vieningas kūnas į dalis!
3. Sugrius vienybė mūsų! Kelsis karas!
4. Paplūs kraujuos tėvynė ir bažnyčia,
5. Ir priešai nuterios kapus senelių, –
6. Tai tau, karaliau, atsakyti teks!
7. MIKALOJUS Visi kaimynai juoksis tavimi!
8. SIEŠČENCAS Kai teis tave krikščioniškasai teismas...
9. ZBIGNIEVAS Ir širdį skauda man, šviesus valdove,
10. Kad nuosava ranka vienybę laužai, –
11. Kad, teisę skriausdamas karūnos Lenkų,
12. Užtrauki palikuonių prakeikimą!
13. SIEŠČENCAS Še tau ir prakeikimas... kaip bažnyčioj!
14. CIOLEKAS Pats priveisė bedievių, ir dar plūsta!
15. ZBIGNIEVAS Žinai gerai tu Sigismundo būdą, –
16. To sukčiaus! To šunies! Gyvatės to! –
17. Ir vėl daveis pagauti jo žabangoms, –
18. Ir sunaikinti visa tai, ką pats
19. Per šitiek metų savo išmintim
20. Didžia sukūrei ir išauginai!

37 psl.

1. MIKALOJUS Šėtonas...
2. TARNOVSKIS Sigismundas...
3. MIKALOJUS Juokdarys!..
4. TARNOVSKIS Karalius Sigismundas tekartoja,
5. Ką Vytautas jam įkalė į galvą...
6. Jis – kvailas žaislas rankoj kunigaikščio.
7. MIKALOJUS O aš maniau...
8. SIEŠČENCAS Kad galvą tu turi?..
9. TARNOVSKIS Pasilakė ir išplepėjo visa...
10. ZBIGNIEVAS Todėl prašau tavęs, šviesus valdove,
11. Atšauk neapgalvotai duotą žodį!
12. Dar kartą pagalvok ir padaryk,
13. Kad ir senatvės būtum vertas tu!
14. SIEŠČENCAS Šeškų litanija!
15. MIKALOJUS Neliežuvauk!
16. ZBIGNIEVAS Pažvelk į savo jauną karalienę, –
17. Jos nuopelnus atmink, ir vaikučius, –
18. Atmink, kaip myli jie tave visi...
19. STRAŠAS kiek anksčiau atėjęs
20. Cha cha cha cha!

38 psl.

1. SIEŠČENCAS Kaip putpelė svogūną!
2. ZBIGNIEVAS Ir tu dabar nuskriausti juos galėtum?
3. Palikti ašaroms ir vargo buičiai?
4. Užtraukt negarbę savo žilai galvai?
5. CIOLEKAS Per daug tu rūpinies kitų.
6. STRAŠAS Kur laka, ten ir...
7. MIKALOJUS Niekše, nenutilsi?
8. STRAŠAS Tau niekšą grąžinu atgal! Ar nori...
9. ZBIGNIEVAS Bet jeigu tu, karaliau, užkietėtum
10. Paklydime ir leistum vykdyt žodį,
11. Kurį davei kaip lengvabūdis vaikas,
12. Tai aš, kaip vyskupas esu, prisiekiu, –
13. Visom jėgom kovosiu prieš karaliaus
14. Tokį karūnai darbą pražūtingą –
15. Ir tamsią klastą motinai bažnyčiai!

Tyla

1. SONKA atsidusus
2. Apsaugok, Viešpatie, nuo nuodėmės
3. Naujos!

1. RUMBAUDAS Klausau aš jūsų ir stebiuos,
2. Kad sieną norit, ponai, liežuviu

39 psl.

1. Prakalt... Ką Sigismundas girtas plepa –
2. Tai jo dalykas... Bet vis tiek tiesa,
3. Kad Lietuvos šviesiausias kunigaikštis
4. Seniai jau nutarė karūną užsidėti.
5. Taip pat tiesa, kad jis tai padarys, –
6. Nusprendęs kartą, išlaikys jis žodį...
7. Patinka lenkams tai, ar – ne, – vis tiek
8. Jis Lietuvos karūną užsidės!

RUMBAUDAS išeina; jį paseka LIETUVOS BAJORAI

VI

TIE PATYS, be RUMBAUDO IR LIETUVOS BAJORŲ

1. MIKALOJUS Akiplėša! Jis mums grūmoti drįsta!
2. TARNOVSKIS Tai negirdėta dar kalba karūnoj!
3. MIKALOJUS Per daug mes kantrūs!
4. CIOLEKAS Tai aukšta dorybė...
5. MIKALOJUS Aš reikalauju Vytautą nubaust!
6. SIEŠČENCAS Jei vietoj nenusėdi – dumk pro langą!
7. MIKALOJUS Tylėk, žalty! Jis juokias, kai karūną...
8. ZBIGNIEVAS Ramybės, ponai! Aš prašau, – nurimkit!
9. Karaliau! Mes sprendimo tavo laukiam!
10. JOGAILA Taip ir neduos man šiandie baigt barzdos...

Antras paveikslas

Sodelis Krokuvoj, prie Vavelio rūmų; SONKA ir KATAŽYNA sodely siuvinėja arnotus

I

SONKA, KATAŽYNA

1. SONKA Žiūrėk, kaip mėlyna man po akim...
2. KATAŽYNA Taip tau tik rodos. Tu tiktai pavargus.

40 psl.

1. O akys spindi ugnimi jauna.
2. Liemuo, krūtinė – pavydėt galėčiau, –
3. Lyg tu mergaitė būtum netekėjus...
4. SONKA O! Už nemylimo, už seno vyro
5. Tu netekėk!
6. KATAŽYNA Bet, sako, Jadvyga
7. Šventoji buvo dar nelaimingesnė...
8. SONKA O, netekėk už seno, netekėk!
9. Nebus gyvenimo, – tik nuodėmė!
10. KATAŽYNA Tik pamanyk, kaip tiems karaliams gera!
11. Juk Jogaila, jei būtų ne karalius, –
12. Mergaitė nė viena į jį nežvelgtų –
13. Bjaurus jis toks! Dabar – kiek moterų
14. Dėl jo likimą keikia nelaimingų!
15. SONKA O, netekėk už seno, – netekėk!
16. Nemylimas turtingas senas vyras
17. Neguos tavęs, nešildys, nemylės...
18. Nemylimas ir senas – kaip lavonas,
19. Kurio bijaisi prisiliest... Baisu!
20. Nuo jo toks šaltis eina, gyslos – stingsta,

41 psl.

1. Širdis nustoja plakti... Lyg mirtis
2. Staiga prisiglaudė prie tavo kūno...
3. Ir meilė jo tokia baisi... Ir gėda...
4. Lyg miršti jo šaltam glėby kaip žiedas,
5. Šerkšnu apaugęs naktį rudeniop...
6. KATAŽYNA Tu, karaliene, visgi laimingesnė
7. Už šventąją Jadvygą... Meilę tu
8. Pažint galėjai... Tu turi vaikų...
9. Kaip aš turėt norėčiau kada nors
10. Nors vieną kūdikį! Tokį mažytį...
11. Ir mielą mielą!..
12. SONKA Rodos kartais man,
13. Kai pamatau savuosius vaikučius,
14. Kad aš visa gyvybės jų pilna.
15. Augindama mažus, liūliuodama,
16. Lyg būčiau ištisa į juos perėjus...
17. Ir mano praeitis, ir ateitis
18. Tarytum plaktųs jų mažoj širdelėj...
19. Lyg gyvenu dabar slapta viltim,
20. Kad, jiem užaugus, aš pati kada

42 psl.

1. Gyvenimo švieson per juos sugrįšiu
2. Ir kaip šešėlis džiaugsiuos laime jų...
3. Galbūt todėl aš taip drebu dėl jų

1. Likimo, – dėl rytojaus, – ateities... KATAŽYNA Tau nėr ko graužtis dėl vaikų rytojaus:
2. Bajorai juk prisiekė, – mirs karalius –
3. Vladislovas karūną Lenkų gaus,
4. Kazimieras – po Vytauto užims
5. Jo vietą soste Lietuvos valdovo...
6. SONKA Norėčiau tuo tikėt visa širdim...
7. Bet Vytautas, kol gyvas, – kas gi žino,
8. Ką jis iškirs, – kur slastus pastatys?!
9. Kaip baigsis dar byla dėl jo karūnos...
10. Ar mums pavyks vaikams dalis apsaugot?
11. Ilgai bajorai tarias – blogas ženklas...
12. KATAŽYNA O šit atbėga, rodos, Elzbieta...

Atsiskubina Elzbieta

II

TOS PAČIOS; ELZBIETA

1. KATAŽYNA Ar sužinojai ką?
2. SONKA Kas ten girdėti?
3. ELZBIETA Sunku man buvo ten kas sužinoti.
4. Kur tarias karūna – baisiausias triukšmas.
5. Susikalbėt negalima su niekuo...

43 psl.

1. SONKA Tai ko jie sėdi taip ilgai? Ką taria?
2. ELZBIETA O tai sunkiausia ir suprast. Kiekvienas
3. Kažin ką savo siūlo, pyksta, keikias,
4. Kad niekas jo neklauso... Supratau
5. Tik balsą vyskupo, – jis skirias...
6. Pas karalienę eiki, – šaukia jis, –
7. Tegu jinai nuspręs, kaip pasielgt, –
8. Kaip žodį tars jinai, tegu taip bus...
9. SONKA Karaliaus nematei? Ką daro jis?
10. ELZBIETA Kaip paprastai. Kai patekau į rūmą –
11. Sėdėjo jis, rankas sudėjęs kryžium,
12. Nuleidęs galvą ir akis primerkęs.
13. Paskum ranka numojo ir išėjo,
14. Nė žodžio neprataręs.
15. SONKA Ach, dangau,
16. Kad nors karalius mūsų būt ne toks!
17. KATAŽYNA Žiūrėk, žiūrėk ateina, karaliene...
18. Ne mūsų vyskupas, ne Zbignievas, –
19. Bet vyskupas Poznanės! Dar su juo...
20. SONKA Čionai? Ateina? Vyskupas Poznanės?..

Ateina CIOLEKAS, MIKALOJUS, TARNOVSKIS

III

TOS PAČIOS; CIOLEKAS, MIKALOJUS, TARNOVSKIS

44 psl.

1. CIOLEKAS Atleiski mums, šviesioji karaliene,
2. Kad mes išdrįsom varginti tave...
3. TARNOVSKIS Tave mes prašom, karaliene, tarti
4. Lemtingą žodį, nes be jo karūnai
5. Nebėr vilties susikalbėt kada...
6. SONKA Dangau mieliausias! Ką gi aš galiu?..
7. TARNOVSKIS Su Lietuva derybos mums nevyksta...
8. Klausyti Vytautas nenori nieko, –
9. Karūną užsidėsiąs tekartoja...
10. MIKALOJUS Įrodymų neklauso! Piktžodžiauja!
11. Dar tyčiojas! Ne Lenkų jis karalius,
12. Kad duotą žodį jis atšaukt galėtų!..
13. TARNOVSKIS Padarėm visa gindami tave...
14. Mes sudrumstėm kaip vėtra šaltinius...
15. Bet Vytautas visur pastoja kelią!
16. Ir dar karu grūmoja, jei neleisim
17. Jam užsidėti Lietuvos karūnos!
18. CIOLEKAS Taip, Vytautas, girdėt, jau rengias karui, –
19. Iš naujo siekdina talkininkus!
20. Ginklus gamina ir medžioja maistą...

45 psl.

1. Sukels Europą, Aziją prieš mus!
2. MIKALOJUS Nors patį pragarą tegu sau kelia!
3. Pamokyt pagaliau nors kartą reikia!
4. Tas išgama, bedievis tas prakeiktas!
5. Nenori unijos jisai, – nenori,
6. Kad broliškai mes kalbame su juo, –
7. Gerai! Tegu tuomet kalbės kaip vergas!..
8. Tuojau paskelbsim karą! Te jis žino,
9. Kaip žodį laužo! Seimo nutarimą!
10. TARNOVSKIS Tu klysti, vojevoda, – pats žinai,
11. Kad mes dabar su juo kariaut negalim.
12. Mus siaučia priešai, – jo draugai, tarnai...
13. O mes ką turim? – Pralaimėsim karą!
14. MIKALOJUS Šėtono išjoda! Ožys! Pilotas!
15. CIOLEKAS O aš manau, šviesiausia karaliene,
16. Geriau turėti Lietuvoje draugą,
17. Negu kariaut su ja ir pralaimėti.
18. Te Vytautas užsideda karūną –
19. Ir mielas draugas liks lig amžiaus galo.
20. Mes sulaikyti jo vis tiek negalim.

46 psl.

1. Tekarūnuojas jis geriau su mūsų
2. Pritarimu negu prieš mūsų norą.
3. MIKALOJUS Meluoji, vyskupe! Suki liežuvį,
4. Kad Vytautas palakino tave!
5. Tik karas – vienas karas mus išgelbės!
6. TARNOVSKIS Tu klysti, vojevoda, iš tikrųjų!
7. Mes šventą uniją išgelbėt galim,
8. Jei mūsų šviesusai karalius pats
9. Gera valia nuims karūną savo
10. Ir Vytautui pasiūlys užsidėt, –
11. Ir Lenkuos viešpataut kaip Lietuvoj...
12. MIKALOJUS Jis Jogailai nedrįs karūną plėšt!
13. TARNOVSKIS O jeigu Vytautas paimtų ją –
14. Dar kartą unijos ryšius sustiprins.
15. Ilgai jis čia bekaraliaus?.. Sukniubs –
16. Ir karalaičiam kelias atsivers...

1. SONKA Gera valia atsisakyt karūnos Lenkų?
2. Ir atiduot ją Vytautui, karaliaus vergui?
3. O aš su vyru ir mažais vaikais
4. Turiu per žmones eit ir elgetaut?

47 psl.

1. Jei Vytautas jums rodos toks baisus –
2. Jei drebat jūs kaip kiškiai prieš šešėlį –
3. Tai kam jūs kalbat man? Nugąsdint norit?
4. Ar auksas Vytauto toksai lipšnus,
5. Kad jums storai pasaldino liežuvį?
6. Neleisiu aš, kad Vytautas, karūną
7. Ant savo kiauro kiaušo užsimovęs,
8. Nuskriaust mažus galėtų karalaičius!..
9. Bailiai be sąžinės! Jūs... išdavikai!

Ateina JOGAILA ir ZBIGNIEVAS

IV

TIE PATYS; JOGAILA, ZBIGNIEVAS

1. ZBIGNIEVAS Kaip tik į laiką, rodosi, suskubom...
2. JOGAILA Ir čia tarytum žemė dreba...
3. SONKA Pone,
4. Sakyk, tiesa, ką kalba vojevodos?
5. JOGAILA Iš kur galiu žinot, ką jie tau kalba?
6. SONKA Kad mum nebėr vilties?.. Kad kunigaikštis?..
7. Kad Vytautui karūną Lenkų tu?..

1. JOGAILA Karūną Lenkų jam? Žinai, vaikel,
2. Kur teka Nemunas ir girios šniokščia?
3. Kaip tu manai? Senieji Druskininkai –
4. Graži vietelė. Nemunas čia pat.

48 psl.

1. Kaip sidabru nulietas. Šlama šlama...
2. Ir vyšnių sodas. Obelės. Kaip žydi...
3. Baltais žiedais. Kaip garbanom. Gegužy.
4. A!.. Druskininkai! Aš seniai svajoju
5. Pasistatyt pakrantėje pilelę...
6. SONKA Dangau! Visai pamišo šitas senis!

Zbignievui

1. Ganytojau! Tik vienas tu likai
2. Man užtarytojas, globėjas mano...

Trečias paveikslas

Krokuva. Karaliaus rūmai. ZBIGNIEVAS sėdi prie stalo ir rašo. Popiežiaus legatas dominikonas ANDRIUS vaikšto po kambarį

I

ANDRIUS, ZBIGNIEVAS

1. ZBIGNIEVAS Man rodos, skundas neblogai išėjo.
2. ANDRIUS Ir nieko įrašyt nepamiršai?
3. ZBIGNIEVAS Išdėsčiau viską. Kaip karūną Lenkų
4. Jam siūlėm ir kaip jis jos atsisakė...
5. Tenori Lietuvos jisai karūnos –
6. Nutraukti unijos ryšius – bažnyčią
7. Pavojun pastatyti katalikų –
8. Rytų klaidatikiams pakelti galvą!
9. Tegu žinos dabar visi krikščionys,
10. Koks slibinas karūnos užsimanė!
11. ANDRIUS Bet ar karalius jį pasirašys?
12. ZBIGNIEVAS Dėl to – tai vargo didelio nebus...

49 psl.

1. ANDRIUS Negali būt! Prieš Vytautą jis drįs
2. Rašyt krikščioniškai Europai skundą, –
3. Prieš Vytautą prašyt pagalbos?
4. ZBIGNIEVAS Drauge,
5. Tu nežinai, kaip mums sunku darbuotis!
6. ANDRIUS Europai skundą jis pasirašys?
7. Be kanclerio žinios? Pats vienas? Čia?
8. ZBIGNIEVAS Pasirašydavo juk iki šiol!
9. ANDRIUS Aš to suprast ir negaliu. Taip bijo
10. Jis Vytauto, – ir ranką kels prieš jį!
11. ZBIGNIEVAS Lotyniškai jis nesupranta... Rašo?
12. Na, raštas jo – ano pasaulio vertas...
13. Che che! Žinoti nori, kaip jis rašo?
14. Palauk, po pamaldų grįš iš bažnyčios...
15. ANDRIUS Man gaila senio... Bet ir Vytautas!
16. Bet Lietuvos karūnos jis negaus!
17. Jau uždrausta Europos vyskupams
18. Jis karūnuot... Žiūrėsiu, kaip jis versis!
19. Aš pranešiau karaliui Sigismundui,
20. Jei drįstų Vytautą jis karūnuoti, –

50 psl.

1. Supyks Šventasis Tėvas: teikt karūną –
2. Apaštalų teturi teisės Sostas!
3. ZBIGNIEVAS Bet Sigismundas, drauge, kalba savo...
4. Esą garsieji mokslo vyrai skelbę,
5. Kad ciesorius karūną galįs teikti
6. Be Švento Sosto pritarimo... Remias
7. Įstatymais senais, šventais kanonais...
8. ANDRIUS Tai apstatykit jūs pasienį visą
9. Sargybomis, – ir nepraveš karūnos...
10. ZBIGNIEVAS Seniai apstatėm jo visus pasienius,
11. Bet kas iš to? Pro ordino praveš
12. Žemes – vis tiek sugauti jį sunku.
13. Kas kita būt... Tu, drauge, negalėtum, –
14. Jei Sigismundas nesiliaus geruoju, –
15. Ar negalėtų Šventas Sostas jį
16. Atskirti nuo bažnyčios?.. Prigrūmoti?
17. ANDRIUS Šventasis Tėvas nesutiks. Ir kaipgi?
18. Atskirsi Sigismundą – tuoj husitai
19. Pakeltų galvą... Jis prilaiko juos.
20. Verčiau jau Sigismundas, ne husitai!

51 psl.

1. Bet štai, ką aš manau. Atimti reikia
2. Iš Vytauto globos bažnyčios teisė...
3. Ir jis patsai atskirti nuo bažnyčios!
4. ZBIGNIEVAS Didžiausią klaidą, drauge, padarytum!
5. Man rodos, Vytautas tik to ir laukia.
6. Juk jis pareiškė: jei Šventasis Sostas
7. Nenusileis prieš jo užsispyrimą –
8. Tai kitą popiežių jis pasirinks!
9. ANDRIUS Negali būt?! Ir šitaip kalba jis?
10. Manai, kad jis tai gali padaryti?..
11. ZBIGNIEVAS Bedievis toks, – kodėl gi ne?! Ir sukčius!
12. Atskirtų jį bažnyčia katalikų –
13. Prie rusų prisidės. Jam nesunku!
14. Kaip išsikeikt! Sujauks, sukels prieš mus
15. Rytų pasaulį visą, o tuomet –
16. Dėl rusų krikšto nebeteks svajoti, –
17. Ir visas mūsų darbas eis per nieką!
18. Tik pamanyk: tokios daugybės žemių
19. Dėl jo bažnyčia motina nustotų!
20. Tai, drauge, pats matai, koksai čia darbas...

52 psl.

1. Sunku. Labai sunku. Pranešk ir Romoj...
2. ANDRIUS Na, jau tavęs aš Romoj neužmiršiu...

Įeina JOGAILA su rožančium rankose

II

TIE PATYS; JOGAILA

1. ZBIGNIEVAS Šviesiausias pone, – mes tavęs čia laukėm.
2. Tau... brolis Švitrigaila rašo... laišką...
3. Jei iš kalėjimo tu jį paleisi –
4. Ketina... jis pastoti... vienuolynan...
5. Važiuot į Romą... nuodėmių atmelst...
6. Atsižadėt pasaulio šio menkystos...
7. Štai Sosto Šventojo atstovas imas
8. Patsai įšventint brolį Švitrigailą...
9. ANDRIUS Bet, vyskupe, juk aš nė nežinau...
10. ZBIGNIEVAS Aš ir sakau... Karaliaus brolis sėdi
11. Kalėjime... Vienuolis nori būti...
12. Įšventinti jis reikia... Rašo laišką...
13. Palaiminti karalių patį prašo...
14. Šviesiausias pone, štai žiūrėk, jo laiškas...

Andrius ryja juoką

1. JOGAILA varto jam paduotą prirašytą lakštą, nemokėdamas skaityti
2. Mieliausias mano brolis Švitrigaila.
3. Atsiliepė. Atsiliepė. Gerai.
4. Ką pasakys šviesiausias kunigaikštis?

53 psl.

1. ZBIGNIEVAS Ką pasakys?.. Jis apsidžiaugs tiktai.
2. Nes kai išvyks į Romą Švitrigaila,
3. Pastos į vienuolyną... Viešpataut
4. Lengviau bus Vytautui... Nebus jam priešo,
5. Kuris į sostą jo kėsintis gali...
6. JOGAILA Taip, taip. Mieliausias mano Švitrigaila.
7. Palaimint prašo... nori būt vienuolis...
8. ZBIGNIEVAS Šviesiausias pone, man atrodo, reikia
9. Tuojau rašyt jam ir palaimint...

1. JOGAILA Rašyk, rašyk. Sakyk, kad aš gailiuosi
2. Jaunystės jo. Labai man gaila. Taigi.
3. Tu parašyki jam, kad aš jau senas.
4. Visai pasenęs. Taigi. Parašei?
5. Ar jis mane užmiršo? Aš neužmiršau.
6. Neužmirštu aš nieko. Niekuomet.
7. Aš laiminu į vienuolyną. Taigi.
8. Prašau Aukščiausiąjį šventos Apvaizdos.
9. Visi vienuoliai mes. Tiktai vienuoliai.
10. Gyvenimą praeinam be pastogės.
11. Rašyk tu jam, ir aš – vienuolis. Taigi.

54 psl.

1. Nuo pat gimimo mano... Nuo pat lopšio...
2. Kalėjimas... Kalėjimas. Teisybė.
3. Kas yr kalėjimas? Nežino niekas.
4. Gyvenimas – kalėjimas. Teisybė.
5. Ar parašei? Rašyk, tegu neliūdi,
6. Atsisakydamas pasaulio šio
7. Džiaugsmų. Dienos šviesos. Nakties tamsybės...
8. Kas yr gyvenimas? Trumpa viešnagė.
9. Visi mes esame svečiai pasauly.
10. Ir tu esi, ir vyskupas, ir aš.
11. Rašyk, aš ąžuolą pasirinkau.
12. Lentom išpjauti liepsiu. Taigi. Rąstais.
13. Tegu, kol gyvas aš, padirbs man grabą.
14. Kaip lopšį. Storą. Sunkų. Kaip vežimą.
15. Namo turiu keliaut. Pas mano Tėvą
16. Aukščiausiąjį. Namo. Namo. Aš – svečias...

ANDRIUS, monologo pradžioj besivaipęs, ilgainiui rimtėja, nesmagiai jaučiasi; lyg sąžinės graužiamas, nebeištveria ir išeina

III

TIE PATYS, be ANDRIAUS

1. JOGAILA Aha. Išėjo jis. Aš jo nemėgstu.
2. Negeros akys jo. Kaip pelenai.
3. Rašyk, aš laiminu. Aš laiminu...
4. Ir aš drauge su juo verkiu. Gailiuosi.

55 psl.

1. Gal susitiksime kada... danguj...
2. ZBIGNIEVAS Aš jau baigiau.

Duoda Jogailai raštą

1. JOGAILA Pasirašyti reikia?
2. ZBIGNIEVAS Ganės ir antspaudo... štai šitoj vietoj...

Jogaila vargsta prie antspaudo, – lyg norėdamas suvokti, kas jame parašyta, lyg norėdamas pasirašyti ar antspaudą pridėti

1. Tai džiaugsis Vytautas, kai sužinos,
2. Kokį rašai tu laišką Švitrigailai...
3. JOGAILA supratęs ironiją
4. Taip greitai rašalas išdžiūvo?
5. ZBIGNIEVAS aiškiau perregima ironija

1. Naujas...
2. Iš Pešto išrašiau... Iš Sigismundo.
3. Dabar sunku geresnė gauti rūšis, –
4. Gal net sunkiau kaip dvarui šeimininkė...
5. JOGAILA Pala. Pala. Sakyk, juk Švitrigaila –
6. Ir vedęs. Ir šeimyną turi. Taigi.
7. Tai koks dabar vienuolis bus jisai?
8. ZBIGNIEVAS patenkinta ironija
9. Atgailestaus, apleis pasaulį... melsis...

Klykdama įsiveržia LIUCIJA

IV

1. LIUCIJA baisiai suvargus, pamišėlės išvaizda
2. Šviesiausias pone! Viešpatie! Karaliau!

56 psl.

1. Užtark tu už mane! Išgirsk! Priglausk!
2. Te šermenims paskambina varpai!
3. JOGAILA Nusiramink, vaikel! Kas tu esi?
4. LIUCIJA Našlaitė, taip... Našlaitė... Ne! Blogiau!
5. Buvau mergaitė, neseniai... Kaip vakar...
6. Juk tu žinai: mergaitė... Man baisu!
7. Karaliau, aš prašau, pasigailėk!..
8. JOGAILA Vaikel...
9. LIUCIJA Jis buvo toks raganius... Piktas!
10. Žiaurus! Aš nežinau, kaip atsitiko...
11. JOGAILA Kas jis, žiaurus?
12. LIUCIJA Tu dar nežinai?!.
13. Turėjau aš tėvus, dabar jau ne...
14. Nebėr, nebėr... Jie dar gyvi, bet jų
15. Nebėr... Toli, toli... Nebėr man nieko...
16. Kaip laukas... Kūdikis! Ach, Viešpatie!
17. ZBIGNIEVAS atėjus Liucijai, rodęs didelio susirūpinimo; susijaudinęs energiškai kreipiasi į Jogailą
18. Matai, pamišėlė. Varyk ją lauk!
19. LIUCIJA tik dabar Zbignievą pastebėjusi
20. Jis! Juodas jis! Karaliau, kryžiaus ženklą!

57 psl.

1. Teskambina bažnyčiose varpai!
2. Girdi?.. Štai... slenka kūdikio vėlė...
3. Rankutę tiesia...skambint prašo, mielas...
4. Ne mano! Veidas kruvinas, – ne mano!..
5. Aš mirsiu... Gelbėkit!..
6. JOGAILA Nurimk, vaikel.
7. ZBIGNIEVAS Gana, karaliau. Reik pašaukt sargybą...
8. LIUCIJA Jogailai
9. Sargybą pristatyk prie karalienės!
10. Pavakariais tamsiais, kai mėnuo slepias
11. Už ąžuolų ir šakos vis linguoja,
12. Kuždėdamos kaip lūpos kūdikėlių...

Rodydama į Zbignievą

1. Pas karalienę jis! Nuskriaus jis ją!
2. Našlaitė liks! Plasnos pavėjui... kris
3. Kaip žiedas žemėn... Sergėk karalienę, –
4. Grąžink man jį atgal! Grąžink! Grąžink!
5. JOGAILA Tamsi kalba...
6. ZBIGNIEVAS Jei tu klausyt pradėsi
7. Pamišėlių, karaliau, tai jau baigta...

1. LIUCIJA Atims kaip kūdikį jis karalienę...

58 psl.

1. Linguos palangėj vinkšnos... Kaip našlaitis
2. Po lauką vaikščios vėjas ir raudos...
3. O ji bus nuo tavęs toli, toli...
4. JOGAILA nusigręždamas, lyg tie žodžiai būtų palietę jo slaptą mintį, lyg ašarą slėpdamas
5. Aš... aš... Brigitai pasimelsiu šventai...
6. ZBIGNIEVAS Na, jau pradės dabar!

Greit išeina

V

TIE PATYS, be ZBIGNIEVO

1. LIUCIJA Karaliau mano,
2. Atleisk tu man, kad noriu karalienę...
3. JOGAILA Gerai, gerai, vaikel, nusiramink...
4. LIUCIJA puldama ant kelių prieš Jogailą
5. Paskambint liepk už vėlę kūdikėlio...
6. JOGAILA glausdamas ir glostydamas jos galvą
7. Visi mes esame svečiai pasauly...

Ketvirtas paveikslas

Pilies kalėjimas

I

ŠVITRIGAILA, KALĖJIMO SARGAS

1. SARGAS už geležinių spyrių, anoj pusėj
2. Aš negaliu, šviesiausias kunigaikšti!
3. Gyvent dar noriu...
4. ŠVITRIGAILA Ir gyvenk kaip sliekas!
5. Gyvenk, pakol tave gauruota koja
6. Ištrėkš užmynus! Melskis savo Dievui,
7. Laižyki savo popams pado mėšlą,

59 psl.

1. Kad jie tave kaip nebylį galviją
2. Pietums į pragarą pasmerkti teiktųs!..
3. SARGAS O, kunigaikšti! Jau tokia valia
4. Aukščiausiojo...
5. ŠVITRIGAILA Valia Aukščiausiojo!
6. Ir tu tiki melu raguotų popų!
7. Ar jie nesakė tau kalbėt kas dieną:
8. „O, Tėve mūsų, kurs esi danguos,
9. Kaip pas Tave danguj, taip bus ir žemėj“?
10. Taip bus ir žemėj! O kada? Kada?
11. Ar ne tuomet, kai žemėmis užvers
12. Tave duobėj? Sumins šlapiam dumble?
13. Kai vietoj kaulų, gyslų, raumenų
14. Beliks iš tavo kūno kirmėlių
15. Suzmekęs lizdas ir pasiutus smarvė?
16. SARGAS Aš nežinau... Bet, sako, prisikelsim
17. Iš grabo... iš numirusių visi...
18. Danguj bus gera... šilta... valgyt duos...
19. Miegot bus galima minkštai ir sočiai...
20. ŠVITRIGAILA Kvailys! O tai kvailys kaip šlapias veršis!

60 psl.

1. Geriau vartus atidaryk man rūsio,
2. Pavok man žirgą ir parūpink ginklą, –
3. Po metų, pamatysi, duosiu tau
4. Minkštai miegot ir valgyt, kol nenusprogsi!
5. Aš pilį duosiu tau valdyt, kokią
6. Tik nori, – pats galėsi pasirinkt, –
7. Ir bus tau žemėj šilta kaip danguj!
8. Protingas būk. Pagelbėk man pabėgt!
9. SARGAS Prisiekiau aš prieš Dievą, kunigaikšti,
10. Kad sergėsiu tave... pabėgt neleisiu...
11. Kitaip mane prakeiks... pakars... ir aš
12. Stačiai į ugnį pragaro nueisiu...
13. ŠVITRIGAILA Su savo pragaru tepasikars
14. Visi velniai, ir popai draug su jais!
15. Ar tu manai, kas rūpinsis tavim,
16. Kai tu nusprogsi, – skystu mėšlu virsi?
17. SARGAS Aukščiausio teismas...
18. ŠVITRIGAILA Te geriau jis teisia
19. Gyvų niekšybę, jeigu teist taip nori!
20. Sukčius tegu sugaudo, plėšikus, –

61 psl.

1. Te juos velniai į pragarą gabena!
2. SARGAS Burnoji, kunigaikšti, – net baisu
3. Klausyk... Už šitokias kalbas nubaus...
4. ŠVITRIGAILA Gal man patarsi melstis atsiklaupus, –
5. Raudot kaip Lozoriui ar Magdelenai?
6. Kad Jis mane, paleidęs į pasaulį,
7. Kaip šunį pametė už durų dvėst?
8. Kad aš gyvenimo daugiau kaip pusę
9. Šlykščiam kalėjime pragyvenau?
10. O kur žmona manoji? Kur šeima?
11. Už ką jie kenčia baisiąją našlystę?
12. Todėl, kad aš ieškot teisybės noriu, –
13. Kad žemėn šion iš nuodėmės gimiau!
14. Tu, katalike, tu, pusantro popo,
15. Kaip pragare tave velniai vadins, –
16. Ar mano kančios, mano prakeikimas –
17. Ar neparodo tau, kad klysti tu?
18. SARGAS Man taip skaudu žiūrėt... Bet kaip galėčiau
19. Aš tau palengvinti kančias?.. Nemoku...
20. ŠVITRIGAILA Sakiau tau, velnio vaike, šimtą kartų:

62 psl.

1. Padėk pabėgt – ir baigsis mano kančios!..
2. Aš duosiu pilį tau valdyt didžiausią, –
3. Kad nori – Lucką, Kijevą, Smolenską,
4. Kad nori – Krokuvą ar Sandomierių!
5. Tave kariuomenės vadu paskirsiu,
6. Valstybės kancleriu, – ir aukso maišą,
7. Ir šimtą popų tau padovanosiu!..
8. SARGAS Pirmiau neg tu, – mane pakart paskirs
9. Karalius Jogaila ar brolis tavo...
10. ŠVITRIGAILA Jie – šunes, budeliai, ne broliai man!
11. Karalius Jogaila! Sugriuvęs senis!
12. O Vytautas – padegėlis pasiutęs –
13. Apžiojo Vilnių, ir Trakus, ir viską!

1. Bet Vilnius man priklauso, man – girdi?
2. Ir Lietuva nuo krašto iki krašto -
3. Ne Vytauto tėvynė, ne! Ji – mano!
4. Aš, Švitrigaila, Algirdo sūnus, –
5. Aš vienas teisės į namus turiu,
6. Kuriuos pastatė mano tėvas, – mano!
7. Ne Vytauto, – ne jo, to vergės vaiko!

63 psl.

1. Ir mano tėviškę, – tėvynę mano,
2. Jam Jogaila padovanojo, – jam,
3. Tam velniui, išgamai, plėšikui, vagiui!
4. O man – tai giltinė per visą amžių!

SARGAS, Švitrigailai nepastebint, dingsta nuo geležinių spyrių; Švitrigailos įsiutimas siekia kraštutinio laipsnio. Jisai rūstybės ekstazėj nustoja saiko ir nepastebi, kad už geležinių spyrių įvykiai bręsta

II

ŠVITRIGAILA, VIENAS

1. ŠVITRIGAILA O Jogaila, žaltys, rožančių suokdams,
2. Kaip įsikibo į sijoną bobai, –
3. Tai boba pats pavirto dar bjauresnė!
4. Ir mano jis, kad ištisas pasaulis
5. Drauge su juo po sijonu palindo!
6. Tik slankioja sudribęs ir apkvaišęs,
7. Kaip Vytauto bebalsė uodega!..
8. Visais velniais prisiekiu iškilmingai, –
9. Pasieksiu Vilnių, – sostą Lietuvos!
10. Galės keliauti Vytautas kryžiuočių
11. Šunų palodyti... seniai bebuvo!
12. Tau, Jogaila, gegute rudenine,
13. Užmausiu ant galvos sijoną! Leisiu
14. Už vyro eit ir uniją saldžiausią
15. Daryt prie lovos, – pasikart, kad nori!
16. Ei, sarge! Sarge! Kurgi tu, šėtone!

Įeina ZAREMBA, sargo lydimas

III

ŠVITRIGAILA, ZAREMBA, SARGAS

64 psl.

1. ZAREMBA Turbūt stebies, šviesiausias kunigaikšti,
2. Mane matydamas?
3. ŠVITRIGAILA Kas tu toks esi?
4. ZAREMBA Zaremba aš. Vavžynec... Kalinavos.
5. Iš Krokuvos mane čia tyčia siuntė
6. Karūnos ponai... nutarė, kad aš...
7. ŠVITRIGAILA Mane pasmaugti ar iš pasalų
8. Nudrėbt? Kaip tau atrodo patogiau?
9. ZAREMBA Rimtai kalbėt karūnos ponai nori...
10. ŠVITRIGAILA Su jais pasikalbėsiu aš tuomet,
11. Kai jie bus mano vietoje, o aš – tavo.
12. ZAREMBA Rimtų sumanymų jie siūlo tau...
13. ŠVITRIGAILA Ir aš rimtai jiems siūlau pasikart.
14. ZAREMBA keisdamas toną
15. Karalius tavo brolis...
16. ŠVITRIGAILA Jis musmirė,
17. Ne brolis.
18. ZAREMBA Laisvę siūlo tau jisai...
19. ŠVITRIGAILA Ir prašo Krokuvon už tai nunešt
20. Jam mano galvą?

65 psl.

1. ZAREMBA Priešingai!
2. ŠVITRIGAILA Tikrai?
3. Jis savo galvą siūlo pakabint?
4. ZAREMBA Maldauju, kunigaikšti, išklausyk!
5. ŠVITRIGAILA Išmoko jau karalius supt vaikus?
6. ZAREMBA Karalius visuomet tave mylėjo,
7. Dabar atlyginti už skriaudą nori...
8. ŠVITRIGAILA Iš meilės budeliais mane apstatė!
9. ZAREMBA Karalius Vytauto tiktai bijojo...
10. Jam nenorėjo nusidėt... užrūstint...
11. Dabar jam Šventas Sostas į pagalbą
12. Atėjo... Prašė jis tave paleisti...
13. Ir Šventas Sostas pats vėliau sutiko
14. Prieš Vytautą apginti paleidimą...
15. ŠVITRIGAILA Dvasia atplūdo iš dangaus ant kaktos
16. Šventajam Sostui?
17. ZAREMBA Atsiuntė mane
18. Karalius... Kad tave iš čia paleisčiau...
19. ŠVITRIGAILA Gerai. Aš sutinku. Labų dienų
20. Gali nunešt karaliui nuo manęs.

66 psl.

1. ZAREMBA Karalius laisvę tau grąžina visą.
2. Černigovą tau duoda ir Voluinę.
3. Tu teisę gausi Kijevą valdyt...
4. Kariuomenės tau duoda... ginklų, maisto...
5. Ir dar kitos pagalbos tau suteiks...
6. ŠVITRIGAILA Iš pragaro paties tas jo dosnumas!
7. ZAREMBA Bet... bet... karalius nori būti tikras,
8. Kad tu malone jo pasinaudosi...
9. Karalius nori, kad raštu dabar
10. Pasižadėtum, jog tu sosto sieksi
11. Tėvynėj savo... Lietuvoj ir Vilniuj...
12. Didžiuoju būsi kunigaikščiu... imsi...
13. ŠVITRIGAILA Parduosi velniui galvą, kaip ir jis, –
14. Ir pulsi Lietuvą! Tėvų kapus
15. Galėsi išdraskyt ir, bočių kaulus
16. Išrausęs, Lenkų atiduot šunims!
17. Kol Vytautas kaip kirmėlę tave
18. Džiovintą dulkėsna sutrins! Gražias
19. Man laidotuves mylimas brolelis –
20. Karališkas – pasiūlyti sumanė!

67 psl.

1. ZAREMBA su raštu
2. Pasirašyk – Voluinės gausi žemę,
3. Černigovą... ir Kijevą... Ir Lucką...
4. Iš ten ir Vilniun kelias netoli...
5. Nesirašysi – teisės neturiu
6. Tave paleist iš šio pelėsių rūsio.
7. Valia tau, kunigaikšti, pasirinkt.

1. ŠVITRIGAILA O jeigu aš, prispaustas pasirašęs,
2. Kad graušiu Vytautą kaip kirmėlė, –
3. Vėliau sulaužysiu nelaisvės žodį?
4. Juk tai klasta, kokios nebuvo!
5. ZAREMBA Karalius mano, kad tave pažįsta...
6. Jis atsiuntė šviesiausiam kunigaikščiui
7. Tris raitelių šimtus. Nuo šiol – jie tavo.
8. Gali, ką nori, įsakyti jiems.
9. Kiti kariuomenės būriai jau laukia,
10. Kad juos į garsų žygį tu nuvestum.
11. Į savo tėviškę. Į savo sostą.
12. Ir galvas jų didžiu garsu padengtum...
13. Didysis kunigaikšti Lietuvos,

68 psl.

1. Teisėtas įpėdinis Gedimino,
2. Valia tau nūdien pasirinkt, ką nori!
3. ŠVITRIGAILA Tris raitelių šimtus, sakai, man siunčia?
4. Kariuomenės būriai į Vilnių šaukia?
5. Linkėjimų geriausių karalienei!
6. Šuva tas Jogaila, aš pasakysiu.
7. Ir Vytautas šuva. Visa jūs šunes.
8. Duok raštą tą prakeiktą!

Pasirašo

1. SARGAS Neapleisk,
2. Šviesiausias kunigaikšti! Imk mane
3. Kartu! – Kaip juodas vergas tau tarnausiu!
4. ŠVITRIGAILA Ha, mielas drauge, – ar aš nesakiau,
5. Nė metai nesueis – padovanosiu
6. Tau šimtą popų, tūkstantį, kad nori,
7. Ir pilį Krokuvos!