Trečias veiksmas

69 psl.

ŽEMĖS TRAUKA

Du paveikslu

Pirmas paveikslas

Vilniaus pilis 1430 metais

I

SONKA, ZBIGNIEVAS

1. ZBIGNIEVAS Dabar nebereikės jau jam karūnos!
2. SONKA Toksai dar, rodos, tvirtas buvo senis
3. Ir taip staiga kaip pūzdras subyrėjo!
4. ZBIGNIEVAS Man rodos, Lietuvoj visi tokie:
5. Kol sveikas, tai gyvena šimtą metų,
6. Bet kartą krito – tai jau galas tikras.
7. Vargu ar Vytautas beatsikels!
8. SONKA Kiek aš gavau dėl jo prisikentėti!
9. Kaip prasidėjo nuo bylos Horodlėj –
10. Tai lyg pikta dvasia prikibęs smaugia...
11. ZBIGNIEVAS Puikus tai buvo vaizdas ir graudingas!
12. Išjojo jis karaliaus pasitikt
13. Už miesto vartų tartum jaunikaitis
14. Ant balto žirgo, auksu išdabinto.
15. Linguoja vėliavos, trimitai gaudžia...
16. Karalius šluostyt ašaras pradėjo...
17. O žirgas Vytauto piesta sustojo,
18. Karčius papurtė, suprunkštė ir šoko
19. Per lauką lėkt kaip viesulas pašėlęs...
20. Ir kunigaikštis krito kaip stuobrys...

70 psl.

1. SONKA Jis, sako, sirgęs. Ant pečių votis
2. Kankinus jį nuo pernai, sako, metų.
3. ZBIGNIEVAS Taip, Vytaute! Taip neseniai Europa
4. Ir Azija drebėjo prieš tave.
5. Dabar guli kaip marvas patale –
6. Ir kas beliko iš galybės tavo?
7. Dar merdi tu, o jau kiti pradėjo
8. Ant tavo kelio pelenus barstyt!
9. SONKA Atlėgo man širdelė, atsigavo...
10. Gal nors senatvė mano bus giedresnė!

1. ZBIGNIEVAS O tu, brangioji, neminėk senatvės, –
2. Aš naują tau žiedais nuklosiu kelią, –
3. Ir laime džiaugsies tu, ir mylima...
4. SONKA Man tai saldu girdėti iš tavęs...
5. Ir tu manai, kad Švitrigaila nieko?..
6. ZBIGNIEVAS Kol su tavim esu, gali tikėti,
7. Kad tavo laimė – tai drauge ir mano...
8. SONKA Dabar man gera... Aš tokia laiminga...
9. Bet... vieno aš suprasti negaliu:
10. Taip pyko Vytautas, kai Švitrigailą

71 psl.

1. Paleidot iš kalėjimo... Dabar –
2. Vėl Vytautas jį įpėdiniu skiria...
3. ZBIGNIEVAS O ką daugiau galėjo jis daryti?
4. Ne moterį į Lietuvą juk skirs,
5. Ištvirkusią valstybę, tamsią, žiaurią!
6. SONKA Bet Švitrigaila – toks baisus žvėris...
7. ZBIGNIEVAS Lengviau išmokyt tokius paklusnumo...
8. Žiūrėk, dar Vytautas alsuoja, riečias
9. Mirties glėby, o Švitrigaila jau
10. Šeimininkauja Lietuvoj, – net miela!
11. Dabar jau kelia nerimą bajorai, –
12. Netrukus tikro maišto susilauks...
13. SONKA Sunku su juo! Ir kaip su juo kalbėti?

1. ZBIGNIEVAS Kai Ordinas, Maskva, gudai, totoriai
2. Prislėgs jį – gelbėti ateit turėsim.
3. Ir bus su Lietuva kita kalba, –
4. Iš unijos beliks tik vaivadystė...
5. SONKA Koksai galingas tu! Aš taip džiaugiuos...
6. ZBIGNIEVAS Ir tavo sūnūs, karaliene, bus
7. Galingi viešpačiai nuo Baltijos –

72 psl.

1. Lig Krymo, lig Juodosios jūros kranto,
2. Nuo Elbės, nuo Karpatų – lig Maskvos!
3. SONKA Ar visuomet toks geras būsi man?
4. ZBIGNIEVAS Ar geras būsiu, klausi tu? Brangioji,
5. Tik tau statau galybės puošnų rūmą!
6. Žinai, kad Šventas Sostas pasiryžo
7. Rusus grąžinti į krikščionių tiesą?
8. Tegu iškils bažnyčia katalikų
9. Blizgėjimo šviesa lig pat dangaus, –
10. Išganymą paskendusiems piktybėj
11. Kaip duoną mirštantiems iš bado neš!
12. Ir šitą didį rusų sugrįžimą
13. Įvykdyt turi karūna! Mes! Lenkai!
14. Todėl ir turi būt stipri valstybė, –
15. Pasiekti Maskvą, Volgą ir Uralą!
16. Mes pildom Švento Sosto valią teisią, –
17. Ir laimins jis visus, kurie tiktai
18. Eilėsna stos bažnyčios apgynėjų!
19. Ar tu žinai, kas bus tuomet?.. Žinai?..
20. Aš – arkivyskupas visos valstybės,

73 psl.

1. O tu – brangioji karalienė mano,
2. Kaip saulė, saldžia spindinti liepsna...

Įeina SIEŠČENCAS

II

TIE PATYS; SIEŠČENCAS

1. SIEŠČENCAS O! Arkivyskupas! Sakyk tu man!
2. Kaip saulė spindi... Kaip sakai? Dešra?
3. ZBIGNIEVAS dvigubai supykęs
4. Ko, niekše, landai po karaliaus rūmus?!
5. SIEŠČENCAS Pamelavai. Čia rūmai kunigaikščio.
6. Gal ir karaliaus šiandie būt jau buvę,
7. Jei, dvasiškas tėveli, tu karūną
8. Nebūtum kaip vagis nukniaukęs naktį...
9. ZBIGNIEVAS Šviesiausia karaliene, aš prašau...

Mostas, prašantis išvaryt Sieščencą

1. SONKA Čionai ganytojas karaliaus laukia...
2. SIEŠČENCAS Vaje, atleisk, šviesiausia karaliene,
3. Pro vyskupą tavęs nepastebėjau...
4. Gerai, kad tu čionai. Mum be tavęs
5. Su vyskupu nekaip labai išeina...
6. SONKA Atstok! Kitaip – karaliui aš pranešiu...
7. SIEŠČENCAS Ar nesakiau, šviesiausia karaliene,
8. Kad tu esi kaip auksas tarp rugienų!
9. Tu visuomet buvai pilna malonės

74 psl.

1. Ne vien tiktai karaliui... vyskupėliui...
2. Jos ir kitiems ištekdavo lig sočiai...
3. ZBIGNIEVAS Kaip tu drįsti prieš karalienę lot!
4. SONKA Tu, pliuški, įžeidei karaliaus garbę! –
5. Kabosi ant šakos kaip kiauras maišas!
6. SIEŠČENCAS Šviesiausia karaliene, tai teisybė,
7. Kai supyksti, – tai tavo veidas daros
8. Kaip angelo skaistus, kaip rožė mielas..
9. Jei tavo veidą šitokį regėsiu –
10. Man linksma bus kaboti ant šakos
11. Ir, draikant kojas, garbinti tave...
12. SONKA O, Viešpatie!
13. ZBIGNIEVAS Kalbėt su juo nenoriu!
14. SIEŠČENCAS Aš suprantu dabar, kodėl berniokai,
15. Zaremba, Hinča ir visi kaip musės
16. Į medų, – limpa prie saldžiųjų lūpų...
17. SONKA Laukan, galvijau tu!

Įsiutusi nori išeiti, Zbignievas sulaiko ją

1. ZBIGNIEVAS Galiu prisiekt!
2. Kol šis galvažudys lankys karalių –
3. Tol mano koja neįžengs pas jį!

Išeina: SONKA į vieną pusę, ZBIGNIEVAS – į kitą

III

SIEŠČENCAS, vienas

75 psl.

1. SIEŠČENCAS Palaukit, ponai! Kur jus galas veja?
2. Aš draugiškai pasikalbėt norėjau,
3. O jie – lyg sotūs būt tetervinai –
4. Kur kelmas, kur šakelė... Et, sakau!

Įeina JOGAILA pro trečias duris

IV

JOGAILA, SIEŠČENCAS

1. SIEŠČENCAS Karaliau mylimas! Bene pakart
2. Mane rengies? Kad tu tiktai žinotum,
3. Kokią malonią kalbą aš turėjau!

1. JOGAILA Girdėjau, riteri. Nereikia erzint.
2. SIEŠČENCAS Ką aš galiu daryt? Kai pamatau
3. Ganytoją – širdis niežtėti ima...
4. Žinai, jis gyrės karalienei būsiąs
5. Greit arkivyskupas visoj valstybėj...
6. JOGAILA Liežuvio nevaldai. O pats žinai,
7. Kad man kaskart sunkiau tave beginti.
8. SIEŠČENCAS Valdysiu aš liežuvį – nevaldysiu –
9. Vis tiek jie man pakaušį nuplikys...
10. JOGAILA Man gaila, riteri, tavęs. Tu – žūsi.
11. Ir taip retėja mūsų eilės baisiai...
12. SIEŠČENCAS Manęs netrauks velniai. Tik tu laikykis!
13. JOGAILA Nelaimė Vytauto lyg sužalojo

76 psl.

1. Mane, lyg, rodosi, sulaužė kaulus.
2. SIEŠČENCAS Karaliau, Vytautas pagis, – toks tvirtas!
3. JOGAILA Taip daug krūvon nelaimių susidėjo.
4. Prislėgė man senatvę kaip akmuo.
5. Klaiku man daros...
6. SIEŠČENCAS Mylimas karaliau,
7. Gyvenime svarbiausia – geras ūpas!
8. JOGAILA Tau gera, riteri, sakyt. Tu – laisvas.
9. Tu šiandie čia, rytoj – kitur, ir niekas
10. Tavęs įstatymais nesuvaržys.
11. Tave galvažudžiu vadina...
12. SIEŠČENCAS Keikia
13. Mane, bet gero ūpo nenustoju...
14. JOGAILA Žinau tave. Žinau aš visą tiesą.
15. Bet atviras esi žmogus. Ne suktas.
16. Tu vienas prieš mane neveidmainiauji.
17. Todėl ir branginu tave kaip draugą.
18. SIEŠČENCAS Per daug garbės man, mylimas karaliau...
19. JOGAILA Kaip liūdna mirt senam, tu nesuprasi.
20. Gyvenimą kaip elgetai praleidus!

77 psl.

1. Karalius! Dengia galvą karūna!
2. Bet pats tu – kalinys! Tu – juodas vergas,
3. Visiems tu tarnas vienas visuomet!
4. Tu nesuprasi, riteri, manęs...
5. SIEŠČENCAS Aš pasakyčiau, kaltas pats esi:
6. Varyk velniop klastingus patarėjus, –
7. Geruoju neis – iškarti pusę liepk!

1. JOGAILA Aš – užkurys! Ar tu žinai, ką reiškia –
2. Karalius užkurys?! Kur tu matei,
3. Kad kalinys galėtų pasirinkti
4. Kalėjimo sargus? Taip pat ir aš.
5. Gal yr karaliai kur kitur. Ne Lenkuos.
6. Parduos tave su sąžine, su siela
7. Už menką pinigą, už žemės šiukšlę.
8. Tau įsakys, ką tu turi daryti.
9. Kalbėti ką. Mylėti. Jausti. Vesti...
10. Nepažiūrės, ko trokšta tavo siela.
11. Sutuoks tave. Vaikų tau prigimdys!
12. Laiške ne tai parašo, ką man skaito,
13. Ir skaito man ne tai, kas parašyta!

78 psl.

1. Karalius – užkurys! Cha cha! Nešioju
2. Karūnos auksą ant žilos galvos!
3. Senatvėje į grabo lentą linkstant,
4. Ne karūna man guli ant galvos,
5. Bet gėda. Žemės slegianti trauka.
6. SIEŠČENCAS Tavęs tokio dar nemačiau, karaliau.
7. Kalbi kaip moteris kokia... Kas tau?
8. JOGAILA Gyvenimą tylėjau savo visą.
9. Kenčiau... Nebegaliu! Širdis pratrūko.
10. Tėvynėj savo aš nebegaliu
11. Bebūti aklas, kurčias, nebylys!

1. Kai Vilniun atvažiuoju – man kitaip...
2. Čia viskas miela širdžiai. Man čionai
3. Lengviau alsuot. Kalnai, kalneliai, klonys...
4. Neries bangų švelnioji pyniava...
5. Prie vieškelio plataus sodeliai vyšnių...
6. Lakštingalos giesmė alyvų krūmuos...
7. Net dargana, šalna rudens vėlyvo –
8. Kaip laimės sapnas Viešpaties paunksmėj!..
9. Lankau senas vietas... Kaip tremtinys!

79 psl.

1. Ir vienas skausmą – vienas – slėpt turiu!..

1. SIEŠČENCAS Neišmintingas tu buvai, karaliau,
2. Dėl Lenkijos nustodamas tėvynės.
3. JOGAILA Ne vien karaliai klysta vesdami...
4. Kaip aš mylėjau šventąją Jadvygą!
5. SIEŠČENCAS Mylėjai tu, tikiu, tai gali būti...
6. Bet ji – tave?.. Karaliau mano mielas!
7. JOGAILA Net meilės džiaugsmas, dovana žmonių,
8. Nebuvo lemta man pažint gyvenant!
9. Šeima manoji... Dieve, kam mane
10. Taip rūsčiai nubaudei! Kodėl ne aš,
11. Bet Vytautas mirtingam patale!
12. Tamsusis kapas mano Lietuvoj
13. Lengvesnis būtų man neg karūna
14. Auksinė žemėj svetimoj senatvėj...
15. SIEŠČENCAS Man liūdna pas tave gyvent, karaliau...
16. JOGAILA Ką tu manai?
17. SIEŠČENCAS Be darbo ilgu man...
18. JOGAILA Pas čekų husitus rengies keliaut?
19. SIEŠČENCAS O ne! Norėčiau aš... pas Švitrigailą...

80 psl.

1. Manau, turėsiu darbo aš pas jį!..
2. JOGAILA Ir tu mane rengies apleist senatvėj?
3. Su vasaros kaitra paukšteliai skrenda,
4. Pavasarį užmiršdami ir žiedus,
5. Kuriais jie džiaugės meilėj ir gyveno...

1. Ir viskas samanos visur pas žmones, –
2. Tik samanos, – tik samanos, – žmogau...

[...]

X

TIE PATYS, be JOGAILOS

1. SIEŠČENCAS pirmas supratęs padėties ironiją, šelmišku džiaugsmu
2. Žemiausias tarnas jūsų, mano ponai...

Antras paveikslas

Trakų pilis 1430 m. Kiemas prie koplyčios. Plati lipynė į koplyčią. Vidury didelės plačios durys į koplyčią – uždarytos; šalia jų – mažos durelės, pro kurias nuolat vaikšto žmonės. Aplink kiemą – mūras. Užu mūro visą laiką girdėti rudens vėjo staugimas ir ežero bangų šnarėjimas. Koplyčioj – gedulingos pamaldos be pertraukos. Visą laiką girdėti gedulinga muzika, kurios garsai susilieja su vėjo ir ežero graudžiu ūžimu. Kieme prie koplyčios kartais slankioja žmonių būreliai, – koplyčion eina arba iš jos, sustoję ar susėdę šnekučiuoja, skirstos. Nuolatinė žmonių cirkuliacija. Visur rūpestingai klaiki laidotuvių nuotaika. Didingai graudžios muzikos fone, kuri, kaip galima iš apystovų spėti, skamba koplyčioje prie numirėlio, šitame fone dar labiau ryškėja gyvųjų žmonių kalbos ir rūpesčių menkysta. Giedamos koplyčioje šventosios giesmės eina tai paraleliai, tai intermediškai su įvykiais scenoje

I

1. CHORAS koplyčioje, – užu scenos
2. O, didis Viešpatie dausų,
3. Geriausias Tėve iš tėvų,
4. Išgirsk raudas vaikų tavų!
5. Kaip amžių slenkanti mirtis
6. Sukaustė skausmas mums širdis
7. Prieš Tavo tėviškas akis!
8. Maži mes esam ir silpni,
9. Šešėlio Tavo neverti,
10. Bet Tu pastiprint mus gali!
11. Kelionėj žemės ir kančios

81 psl.

1. Nors krislą duok šviesos Tavos –
2. Te meilė mirtį mums atstos!