Generalinė repeticija46 psl. · apie 5 min.
Šeštas paveikslas100% kūrinio
46 psl.

Aš tik noriu jums parodyti, kaip tai suvaidinti... (Daro kelis žingsnius į avansceną) O šiaip aš jau visai ramus. Aš darysiuos vis ramesnis ir ramesnis. (Tyli) Tėveli, kai aš išaugsiu didelė, aš būsiu telegrafistė... (Tyli) Žiūrėk, brangusis,– nes greit pasensiu, tada nebebus į ką žiūrėti. (Tyli) Peteliškės laksto... Purienų kaip rojuje... Ir Nendrelė juokiasi... Pupyte, iš kur pas tave suknelė, juk aš ją pardaviau? Mamytei vaistų reikėjo. (Staiga atsigrįžta į aktorių) Pone aktoriau, ar vis dar nežinai, ką mano vietoj padarytumei?

AKTORIUS

Dabar jau žinau.

AUTORIUS

Tai taip ir suvaidinkite. (Pakelia pistoletą prie smilkinio ir iššauna)

AKTORĖ šoka iš lovos

Viešpatie, jis iš tikrųjų nusišovė! (Suklinka) Autorius, autorius nusišovė!

REŽISIERIUS įeina iš kairės

Iššaukite greitąją pagalbą!

AKTORIUS

Jam nebėra jokios pagalbos.

REŽISIERIUS

Tai kaip dabar bus? Ką darome rytoj su spektakliu?

DIREKTORIUS

Statome. Anonsas toks, kokio nė vienas teatras nėra turėjęs.

REŽISIERIUS

Anonsas jums patiko?

DIREKTORIUS

Autorius nusišovė. Na ir anonsas, aš jums pasakysiu.

REŽISIERIUS

Generalinė repeticija baigta. Uždangą! Duokit greičiau uždangą!

UŽDANGA

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl pjesė pavadinta „Generalinė repeticija“?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Gavęs šaukimą, Zajončekas ramina žmoną: „Tai dar ne karas, tai tik generalinė repeticija.“ Bandomoji mobilizacija virsta tikru karu, kuris atima iš jo dukrą, namus ir žmoną. Be to, visa pjesė yra teatras teatre: scenoje repetuojamas Zajončeko gyvenimas, o jis pats ateina į repeticiją. Pabaigoje Autorius scenoje nusišauna, ir režisierius paskelbia, kad generalinė repeticija baigta. Žodžiai, kuriais Zajončekas guodė žmoną, pabaigoje skamba kaip karti ironija.

Rašiniui: Kūrėjas

2. Ką parodo pjesės pabaiga, kai direktorius nusprendžia spektaklį rodyti rytoj?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Autorius sako, kad Nendrelė mirė, ir parodo aktorei, kaip ji mirė. Aktorius jam aiškina, kad vaidyba nėra pats gyvenimas, o Autorius sako, kad teatras neįstengia parodyti visos karo baisybės: „Karo menas stipresnis už teatro meną.“ Kartodamas dukters ir žmonos žodžius, jis nusišauna. Direktorius džiaugiasi, kad tokio anonso neturėjo nė vienas teatras. Žmogaus mirtis tampa reklama, ir pjesė baigiasi pasaulio abejingumu mažo žmogaus kančiai.

Rašiniui: Žmogaus vertėKūrėjas

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.

Perskaitei. Kitas žingsnis

Ką „Generalinė repeticija“ duoda rašiniui

Per VBE gali tekti svarstyti problemą, remiantis skaitytais kūriniais. Pasitreniruok: atsakyk į klausimą remdamasis šiuo kūriniu ir bent viena citata.

  • Kas lemia žmogaus vertę?

    Tema: Žmogaus vertė

  • Kaip valdžia keičia žmogų?

    Tema: Valdžia

  • Kodėl apie skaudžius dalykus kartais kalbama su ironija?

    Tema: Ironija